Pasaulietinės visuomenės draugai ir priešai

Kai gegužės mėnesį darbo grupė pateikė Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios pašalintų iš Radijo ir televizijos komisijos Lietuvos vyskupų konferencijos atstovą, aš naiviai patikėjau, kad permainos įvyks, ir atsipalaidavau.

Visiškai pražiopsojau, kad konservatorius Jurgis Razma kaipmat įregistravo pasiūlymą grąžinti bažnytininką atgal.

Birželio 14 dieną Seimas priėmė įstatymo projektą su Razmos pataisa. Pavilionienės pastangos atmesti Razmos pataisą nuėjo šuniui ant uodegos, ir vyskupų atstovas Paulius Subačius lieka po senovei posėdžiauti komisijoje. Beje, ne visai po senovei – jei anksčiau jis turėjo 1/13 balsų, tai dabar, sumažėjus komisijos narių skaičiui – 1/11 balsų. Taigi, užuot sumažinęs bažnyčios galią, įstatymas jas dar padidino.

Naivesnis žmogus gali pamanyti, kad ši komisija yra niekam neįdomus bendraminčių būrelis, neturintis realios įtakos. Taip nėra – Radijo ir televizijos komisija išduoda ir atima transliuotojų licencijas, skiria administracines baudas transliuotojams – kitaip sakant, turi pakankamai įstatymo suteiktų galių pašokdinti norimą radijo ar televizijos stotį.

Žodžiu, tokios tokelės.

Balsavimo dėl vyskupų atstovo išmetimo rezultatai jūsų tikriausiai nenustebins. Už išmetimą balsavo socialdemokratai, Darbo partija, liberalai ir Krikščionių partija. Tėvynės sąjunga, kaip ir tikėjotės, balsavo prieš, o „Tvarka ir teisingumas“ aiškios nuomonės neturėjo (teisingumas buvo už, bet tvarka prieš).

Suteikime žodį Seimo nariams:

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF): „Kadangi Lietuvoje yra daug religinių bendruomenių, tai nenorėdamas diskriminuoti jų komitetas anksčiau buvo nubalsavęs, kad į komisiją nebūtų traukiamos jokios religinės bendruomenės.“

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). „Aš manau, kad reikia profesorės pasiūlymą palaikyti dėl to pagrindinio principo, kad ne į kiekvieną valstybės instituciją reikia painioti Bažnyčią. Tai būtų labai teisinga ir konstituciška netgi, manyčiau.“

J. RAZMA (TS-LKDF): „Aš labai stebiuosi, kodėl daliai Seimo narių taip užkliūva tas ir dabar komisijoje esantis Katalikų bažnyčios atstovas. Argi kas esate prieš tas vertybes, kurias gina Bažnyčia ir rūpinasi jomis, ir dirbam toje komisijoje.“

A. SYSAS (LSDPF): „Bent šiuo konkrečiu atveju Bažnyčios atstovai turi ganyti sielas, kurios yra paklydusios, o ne posėdžiauti įvairiose komisijose. Tam yra visiškai kita erdvė jiems skirta.“

R. J. DAGYS (TS-LKDF): „Ši Bažnyčia yra kaip ir visuomeninė organizacija, kuri atstovauja didesnės dalies mūsų gyventojų pažiūroms“

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF): „Mes, Seimo nariai, turėtume atsakingai balsuoti ir per motyvus negirdėti tokių kalbų, kurios nelabai dera… kurios nelabai dera su Lietuvos Respublikos Konstitucija. (…) Kas čia šiuo atveju blogai? Tai, kad bandoma politizuoti Bažnyčia ir patys darome Bažnyčiai neigiamą paslaugą.“

P. GRAŽULIS (TTF): „Ko jūs dabar išsigandote? Ar mes nepritariame Bažnyčios skleidžiamai ideologijai, jos nuostatoms? Aš manau, kad šiandien kaip tik tų vertybinių dalykų trūksta ir turėtume kaip tik deleguoti gal tris atstovus, ne vieną“

 

Jūs paklausite – kaipgi čia nutiko, kad Seime susirinko tiek daug pasaulietinės visuomenės priešų?

Atsakykite sąžiningai į šiuos klausimus:
1. Ar ėjote balsuoti per paskutinius Seimo rinkimus?
2. Ar domėjotės kandidatų ir jų partijų programomis bei veikla?
3. Ar diskutavote apie kandidatus ir partijas su kitais žmonėmis?

Jums vis dar neaišku?

Žymos: , ,