Seimo rinkimai-2012: į skeptikų klausimus atsako Gražvydas Gulbinskas (LiCS)

Lietuvos skeptikų draugija suteikia galimybę rinkėjams susipažinti su kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą nuomone pseudomokslo, sekuliarumo ir susijusiais klausimais.

Pateikiame kandidato Gražvydo Gulbinsko atsakymus (kalba netaisyta):

1. Ar pritariate dvasininkų ir vienuolių draudimui valstybiniu socialiniu pensijų draudimu už valstybės lėšas?

Dvasininkai ir vienuoliai turi tokią pačią teisę į orią senatvę kaip ir kiti Lietuvos piliečiai. Įvertinant Bažnyčios vaidmenį ugdant tautinę savimonę nuo pat spaudos draudimo laikų, manau, kad rūpestis jos tarnų socialinėmis garantijomis yra kilnus valstybės poelgis.

2. Ar pritariate religinių bendrijų finansavimui iš valstybės biudžeto?

Iš valstybės biudžeto remiama daug, tame tarpe gana abejotinų, visuomeninių organizacijų. Jei religinių bendrijų veikla naudinga valstybei ir jos piliečiams, kodėl jų nebūtų galima paremti iš biudžeto?

3. Ar pritariate Vyskupų konferencijos atstovo buvimui Radijo ir televizijos komisijoje bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje?

Žlugus „blogio imperijai“ su jos propagandine mašina, atsirado tam tikras vertybių vakuumas, neliko atskaitos taško tarp gėrio ir blogio. Į šį vakuumą pradėjo skverbtis visokie kašpirovskiai ir kiti svieto perėjūnai, kai kurie su priešiškų valstybių užduotimis. Tam tikro moralinio sargo, kuriuo dar vis pasitikima, vaidmenį pagal tradiciją paskutinius 625 metus atlieka Katalikų Bažnyčia. Carizmo ir bolševikų okupacijos metais ji saugojo tautą nuo surusinimo ir degradavimo. Be to, didžiausia tautos dalis Lietuvoje ir svetur laiko save katalikais. Todėl Vyskupų konferencija turi teisę skirti savo atstovą į veiksmingiausio propagandinio mechanizmo priežiūros instituciją.

4. Ar „alternatyviosios medicinos“ paslaugas turėtų apmokėti ligonių kasos?

Ligonių kasos turi apmokėti veiksmingą medicinos pagalbą. Jei „alternatyvioji medicina“ pajėgi tokią suteikti, kodėl gi ne. Žinome, kad „tradicinė medicina“ kartais piktnaudžiauja savo monopoliu, stengdamasi kuo daugiau naudos išpešti iš ligonio, jo artimųjų ir tų pačių ligonių kasų. Į „alternatyviuosius“ ligoniai dažnai kreipiasi, kai visos „tradicinės“ priemonės būna išnaudotos. Beje, neperseniausiai pagrindinis „tradicinės“ medicinos vaistas buvo sudžiovintos žmogaus išmatos, o hipnozė buvo demonstruojama balaganuose. Arba prisiminkime „tradicinę“ psichiatriją sovietmečiu.

5. Ar „alternatyviosios medicinos“ paslaugų teikimas turi būti valstybės kontroliuojamas?

Be abejo. Reikia griežtai atskirti specialistus, veiksmingai taikančius mažiau žinomus gydymo būdus, nuo šarlatanų, kurių vienintelis tikslas – pinigai.

6. Ar gydytojams turi būti leidžiama neatlikti savo pareigų, motyvuojant religiniais įsitikinimais?

Gydytojas renkasi savo kelią ir duoda priesaiką saugoti žmogaus gyvybę. Nežinau nė vienos religijos, kuri tai draustų.

7. Ar esate už abortų uždraudimą?

Chirurginė intervencija į vieną švenčiausių vietų, iš kurios atsiranda nauja gyvybė šiaipjau neatrodo labai patrauklus dalykas, bet nesu medikas ir nesu moteris. Jeigu, esant dabartiniam kontracepcijos ir švietimo lygiui, tokia priemonė vis dar reikalinga – leiskime jiems patiems tai spręsti, žinoma, griežtai laikantis įstatymų ir nepakenkiant moters sveikatai (tame tarpe ir psichinei).

8. Ar universitetams turi būti leidžiama dėstyti astrologiją, chiromantiją ir kitas pseudomokslines disciplinas?

Vienas garsiausių astrologų ir chiromantų, daktaras Faustas buvo universiteto profesorius, tačiau minėtas disciplinas jis dėstė savo namuose. Kaip žinome, tokių dalykų studijos jo paties vos neprivedė prie savižudybės, nes viską pažinęs jis taip ir nerado gyvenimo prasmės. Tačiau čia vėl susiduriame su šarlatanizmo ir apgaulės pavojumi. Manau, jei valstybė išduotų magų, chiromantų, astrologų ar alchemikų diplomus, taptume didžiausiu pajuokos objektu visame civilizuotame pasaulyje.

9. Ar savivaldybėms turi būti leidžiama reorganizuoti valstybines mokyklas į privačias katalikiškas?

Jei savivaldybės turi teisę mokyklas uždaryti, tai jau geriau jas reorganizuoti. Jei vietinė religinė bendruomenė gali paremti tokios mokyklos išlaikymą – tai tik sveikintina. Nebūtinai į katalikiškas – yra juk rusų, lenkų, valstybinės mokyklos, o privačios gali būti katalikų, žydų, musulmonų ar kitokios, jei tik jose laikomasi Lietuvos įstatymų, nepažeidžiamos žmogaus teisės, nepropaguojamas smurtas ir ekstremizmas. Kuo daugiau mokytų žmonių, tuo pažangesnė yra pati visuomenė.

Dėkojame už atsakymus!

Žymos: