Seimas papildys neliečiamųjų sąrašą

Seimas padės partijoms ir religinėms bendrijoms išvengti baudžiamosios atsakomybės. Balandžio 9 dieną balsavusių Seimo narių dauguma pritarė Baudžiamojo Kodekso pakeitimams, kurie užkirs kelią traukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos juridinius asmenis.

Dabartinio Baudžiamojo Kodekso 20 straipsnis nustato, kad baudžiamoji atsakomybė negali kilti valstybei, savivaldybei, valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai bei tarptautinei viešajai organizacijai. Visiems kitiems juridiniams asmenims baudžiamosiose bylose teismas gali skirti baudą, veiklos apribojimą ar apskritai likviduoti juridinį asmenį.

Nepatenkinti šiuo faktu penki Seimo nariai – Zita Žvikienė (DP), Valdas Skarbalius (DP), Mindaugas Bastys (LSDP), Albinas Mitrulevičius (LSDP) ir Petras Gražulis (TT) – įregistravo BK pakeitimo projektą Nr. XIIP-418, kuris papildys neliečiamųjų sąrašą, pridėdamas religines bendruomenes ir bendrijas bei politines partijas.

Kodėl į šį sąrašą bandoma įtraukti politines partijas, turbūt akivaizdu – artėja Darbo partijos bylos atomazga. Balsavimo rezultatai rodo, kad Darbo partijos nariams šis įstatymo projektas labai aktualus.

Žymiai įdomiau, kodėl į sąrašą bandoma įtraukti ir religines bendruomenes. Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad tokios BK pataisos „padeda užtikrinti konstitucines žmogaus teises – teisę į demokratiją ir tikėjimą“. Ir dar – kad partijos ir religinės bendruomenės „skiriasi nuo kitų juridinių asmenų savo specifika, bei steigimo ir registravimo tvarka“, todėl baudžiamoji atsakomybė joms netaikytina. Nors iš tokių argumentų ir panašu, kad religinės organizacijos čia paminėtos tik siekiant užmaskuoti faktą, kad pakeitimas skirtas partijų reikmėms, galimi padariniai nenudžiugina.

Pasvarstykime, kokios yra galimos šio pakeitimo pasekmės.

Prisiminkime japoniškąją  apokaliptinę sektą „Aum Shinrikyo“, kryptingai užsiėmusią teroristine veikla ir 1995-ais paleidusią zarino dujas Tokijo metro. Laimingo atsitiktinumo dėka mirė „tik“ 13 žmonių, dar 54 rimtai apsinuodijo. Turbūt visi sutiksite, kad teismas privalo turėti galimybę sustabdyti panašios organizacijos veiklą arba ją apskritai likviduoti.

Galime įsivaizduoti ir gana dažnai užsienio spaudoje minimą situaciją, kai vyskupas slepia informaciją apie vaikų tvirkinimą ir dangsto kunigus pedofilus. Akivaizdu, kad vyskupas veikia ne kaip privatus asmuo, o kaip vyskupijos vadovas, kuris, naudodamasis jam suteiktomis galiomis, bendrininkauja nusikaltimuose ir jų slėpime, siekdamas naudos vyskupijai. Tokiomis aplinkybėmis teismas galėtų bausti ir vyskupiją. Tačiau priėmus siūlomą pataisą religinės organizacijos taptų neliečiamos.

Žymos: ,