Supraskite tyrimo esmę per minutę:
- Darbuotojų paieška, atranka ir vertinimas paprastai siejami su aiškiais, pamatuojamais kriterijais: išsilavinimu, patirtimi, kompetencijomis, rezultatais. Vis dėlto darbo rinkoje kelią skinasi archajiškos ir subjektyvios fizionomijos idėjos, paslėptos po veidoskaitos terminu.
- Veidoskaita remiasi idėja, kad žmogaus charakterį, gebėjimus ar net moralines savybes galima nustatyti iš jo veido bruožų. Šalininkai teigia, kad tam tikros veido formos, linijos ar proporcijos atspindi asmenybės tipus, o patyręs specialistas gali „perskaityti” žmogų vos jį pamatęs.
- Mokslinių metaanalizių rezultatai aiškūs: nerandama patikimos sąsajos tarp žmogaus veido bruožų ir asmenybės ar charakterio savybių. Veidoskaita geriausiu atveju yra pseudomokslas, o pačios praktikos taikymą galima priskirti šarlatanizmui.
- Veidoskaitininkai savo idėjas platina socialiniuose tinkluose ir pagrindiniuose naujienų portaluose, organizuoja atvirąsias konferencijas bei mokamus mokymus, teikia konsultacijas vadovams, atrankų ir personalo specialistams, rengia pramoginius renginius.
- Paslaugas užsako valstybinės institucijos, švietimo įstaigos, neformaliojo ugdymo organizacijos, bibliotekos, verslo bendruomenės ir klubai, įvairaus dydžio verslai ir netgi tėvai, norintys sužinoti, kokia karjeros kryptis ir profesija jų vaikui būtų geriausia, remiantis jo veido analize.
- Organizacijos Lietuvoje veidoskaitą pasitelkia darbuotojų atrankoje. Personalo specialistams siūlomi mokymai, žadantys padėti „greičiau ir tiksliau” pasirinkti tinkamus kandidatus. Kartais į darbo pokalbius įtraukiami „ekspertai”, vertinantys kandidatus pagal jų išvaizdą.
- Institucijos ir teisininkai tokių praktikų taikymą vertina nedviprasmiškai: toks elgesys prieštarauja lygių galimybių, nediskriminavimo ir objektyvumo principams. Jeigu būtų nustatyta, kad asmens atžvilgiu buvo taikyta veidoskaitos praktika, asmuo galėtų kreiptis į teismą.
- Psichologai ir psichoterapeutai veidoskaitą vertina kaip kognityviniais šališkumais, stereotipais ir projekcija grįstą praktiką. Pasak specialistų, asmens išvaizdos vertinimas gali turėti ir psichologinių pasekmių: mažinti pasitikėjimą savimi, didinti socialinę atskirtį.
