Kas yra skepticizmas?
Filosofinis skepticizmas
Filosofinis skepticizmas kelia klausimus apie tai, ar žinojimas bei tiesa yra pasiekiami. Ši filosofijos pakraipa ragina suabejoti žmogaus gebėjimu pažinti tikrovę. Filosofinio skepticizmo šalininkai pasitelkdami mintinius eksperimentus bei filosofinius argumentus siekia kritiškai įvertinti mūsų pažinimo ribas, kritiškai vertinti tiek paskirus teiginius, tiek ištisas įsitikinimų sistemas. Ši skepticizmo forma skatina intelektualinį nuolankumą ir filosofinį gilinimąsi į žinių ir realybės prigimtį.
Mokslinis skepticizmas
Mokslinis (empirinis) skepticizmas yra siauresnė skepticizmo forma,susitelkia į empirinius teiginius ir mokslines teorijas. Jo tikslas yra įvertinti mokslo teiginius naudojantis patikimais įrodymais ir griežtais metodologiniais kriterijais. Mokslinio skepticizmo pasekėjai akcentuoja empirinių stebėjimų, duomenų rinkimo, eksperimentavimo, tyrimų atkartojimo ir bendruomeninės kritikos svarbą vertinant mokslines hipotezes ir teiginius. Ši skepticizmo forma veikia kaip kritinė apsauga nuo pseudomokslo ir nepagrįstų teiginių mokslo srityje bei skatina mokslinių žinių pažangą.
Kokios skepticizmo vertybės?
- Kritinis mąstymas: Skepticizmas ragina kelti klausimus ir kritiškai analizuoti informaciją, skatina atsargiai vertinti bet kokius teiginius.
- Epiriškumas: Skeptikai remiasi įrodymais ir pabrėžia empirinių duomenų svarbą formuojant įsitikinimus ir priimant sprendimus.
- Atvirumas: Skepticizmas skatina intelektualinį smalsumą ir atvirumą naujoms idėjoms, tuo pat metu išlaikant atsargų požiūrį ir susilaikant nuo kategoriškų vertinimų.
- Atsparumo stiprinimas: Skeptikai prisideda prie racionalios visuomenės formavimo atskleisdami nepagrįstus pseudomokslo teiginius, manipuliaciją, dezinformaciją, žalingus mąstymo įpročius ir įsitikinimus.
trumpa skepticizmo istorija
Kilmė
Skepticizmo kaip filosofinės krypties šaknys yra senovės Graikijoje. Pironas Elidietis (apie 360-270 m. pr. m. e.) tradicijos laikomas pirmuoju skeptiku. Jis tvirtino, kad pasaulis yra nepažinus ir skatino susilaikyti nuo sprendimų apie jį.
Antikos Skepticizmas
Helenizmo laikotarpyje, skirtingų filosofinių mokyklų skeptikai toliau nagrinėjo skepticizmo idėjas. Pagrindines skepticizmo idėjas savo raštuose išdėstė Sekstas Empirikas (apie 160-210 m. per. m. e.).
RENESANSO IR MODERNUSIS SKEPTICIZMAS
Skepticizmas Vakarų filosofijoje vėl suklestėjo Renesanso ir Apšvietos laikotarpiais. Tarp garsiausių šio meto skeptikų buvo Mišelis de Montenis (1533-1592), Renė Dekartas (1596-1650) ir Deividas Hjumas (1711-1776). Šio laikotarpio skeptikai pažinimo galimybes analizavo kuo įvairiausiuose kontekstuose, nuo religijos iki estetikos, nuo gamtos mokslų iki moralės.
Šiuolaikinis skepticizmas
Skepticizmas išliko svarbus ir šiuolaikiniame pasaulyje, ypač mokslo ir kritinio mąstymo srityse. Į šiuolaikinių skeptikų sąrašą patenka tokie žinomi žmonės kaip Carl Sagan, Richard Dawkins ir James Randi, kurie skatino remtis moksliniais tyrimais ir abejoti nepagrįstais teiginiais.
Lietuvos skeptikai
Jonas Šliūpas
Jonas Šliūpas – Gydytojas ir teisės mokslų daktaras, Palangos burmistras, Lietuvos laisvamanių tėvas kuravęs ir vadovavęs įvairioms lietuvių laisvamanių draugijoms, rūpinosi jų spauda.
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė – viena pirmųjų prakalbo apie moterų teises Lietuvoje, organizavo pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą – moterų seimą, kuriame skaitė pranešimą apie lietuvių moterų padėtį, kurią susumavo: sodietės vienu žodžiu vergės tėvų, vergės vyrų, ant galo vergės ir sūnų.
Juozas Adomaitis-Šernas
Juozas Adomaitis-Šernas – savo gyvenimą paskyrė lietuvių bendruomenių kūrimui ir jų švietimui. Kovojo ne tik su lietuviškos spaudos draudimu, bet ir žmonių prietarais ir mitais, todėl pats rengė pirmasias mokslo populiarinimo knygas lietuvių kalba.
Felicija Bortkevičienė
Felicija Bortkevičienė – Dalyvavo rengiant pirmąją nuolatinę ir vienintelę demokratinę Lietuvos konstituciją tarpukariu. Siekė, kad konstitucijoje kuo labiau atlieptų demokratines vertybes ir joje būtų įgyvendinti bažnyčios ir valstybės atskyrimo principai.
Kazimieras Liščinskis
Kazimieras Liščinskis – LDK bajoras, jėzuitas vienuolis išstojęs iš ordino ir parašęs traktatą „Apie dievo nebuvimą“ – pirmas atviras ateistas Kunigaikštystėje kuris 1689 už savo įsitikinimus buvo nukirsdintas.
Prisidėk
paremk
Pasirink sumą, kurią norėtum skirti kas mėnesį draugijos veiklai remti, arba skirk vienkartinę paramą. Sustiprink esamus draugijos projektus ir prisidėk prie naujų. Prisidėk prie konstruktyvaus skepticizmo ir tapk pokyčio dalimi. Užsuk į draugijos Patreon kanalą.
pranešk
Pranešk draugijai apie pastebėtus pažeidimus:
- Dezinformacija, melagienos, nepagrįsti tiesos teiginiai;
- Vartotojų teisių pažeidimai, klaidinimas, pavojingi produktai ir paslaugos;
- Pliuralistinės visuomenės principo pažeidimai.
savanoriauk
Įgalink savo kompetencijas prisidėdamas prie draugijos:
- Tyrimai, žurnalistika, viešieji ryšiai, komunikacija, renginių organizavimas;
- Media turinio kūrimas – grafika, animacija, video;
- Teisinis reguliavimas, advokacija;
- Vadyba, paramos pritraukimas, partnerysčių vystymas;
prisijunk
Prisijunk prie draugijos tapdamas jos nariu/nare.
- Dalyvauk draugijos visuotiniuose susirinkimuose;
- Teik savo siūlymus draugijos veiklai;
- Atėjus laikui rink valdybos narius;
- Pirmas/pirma gauk naujienas ir pakvietimus į specialius renginius.