Veidoskaita ir veidotyra - nei skaito, nei tiria

Diskriminuojančios fizionomijos praktikos suteikiančios klaidingą žinojimą

kodėl atkreiptas dėmesys į veidoskaitą ir veidotyrą?

Fizionomijos pseudomokslo sklaida

Veidoskaitininkai Lietuvoje atgaivina senas pseudomokslines idėjas apie žmogaus asmenybės bruožų ir veido fizionomijos ryšius. Rašomos knygos, kuriami veidoskaitos kursai ir mokymai.

Pelnymasis ir klaidinimas

Visuomenei sudaromas įspūdis, kad veidoskaitininkai gali nuspėti ateitį, prognozuoti žmonių elgesį, net nustatyti kokiomis ligomis serga žmogus. Už konsultacijas imami pinigai, vyksta komerciniai mainai.

Žeminantis diskursas

Stereotipizuojami ir stigmatizuojami nuo „normos“ nukrypstantys veido bruožai susiejant juos su sveikatos sutrikimais ar psichologinėmis ligomis, bei skatinama tokių bruožų „paieška ir medžioklė“.

Visame tekste naudojami sinonimai – fiziognomika, fiziognomija, fizionomija, veidoskaita, veidotyra, veido analizė.

tyrimo pristatymo video

Susipažinkime su Lietuvos veidoskaitos ir veidotyros praktikais/-ėmis

Lietuvoje veidoskaitininkų teikiančių paslaugas už pinigus yra keliolika. Šioje vietoje pristatomi tik keli/-ios žinomiausi, bei pateikiami jų teiginiai apie fizionomiją ir jos praktiką.

Armandas Kažerskas - veidoanalize.lt

“Deformuotos ausys – deformuota psichika.
 
Labai mažos ir nekokybiškos ausys, deformuotos ausys, nestandartinės formos, buvo daug chaoso vaikystėje, gali būti tėvų nesutarimai, skyrybos, augima su vienu iš tėvų, dažnas kraustymasis ar mokymosi įstaigų kaita. Auklėjimas – ausų kokybės atspindys.
 
Vaikystės kokybė ir ausys. Drausmės ir bausmės – tėvo pareiga. Per mamą vaikai suvokia besąlyginę meilę. Jei moteris yra silpna, tai vyras visada nori pasirūpinti. Jei vyrai nėra vyriški, tai moterys užaugina savarankiškas dukras ir priklausomus berniukus. Stipri savarankiška moteris bijo stipraus vyro dėl vienos priežasties, nes stiprus vyras yra nevaldomas, jį galima prisijaukinti tik švelnumu ir moteriškumu.
 
O moteriai reikia saugumo, užtikrintumo. Tėvai stengiasi duoti geriausia, ką gali, tačiau gali duoti tik tiek kiek turi patys. Jei augo nedarnioje šeimoje ir sąmoningai tą suvokia, tai gali sąmoningai keisti savo šeimos modelį. Jei vyras buvo išlepintas, tai turi mokytis prisiimti atsakomybę, imtis iniciatyvos, drąsiai priiminėti sprendimus, o moteris turi išmokti atsipalaiduoti ir leistis saugoma. Neužtikrinti vaikystės poreikiai vaikysis visą gyvenimą.
 
Tradicinio šeimos modelio sujaukimas – dažnai atneša stiprius išgyvenimus vaikystėje ir atspindy nekokybiškose ausyse ir veide. Ar teko turėti santykius su stipriai sujauktu žmogumi? Ačiū.” – Nuoroda
“Veidotyra – viena iš efektyviausių ir greičiausių asmenybės charakterio, sveikatos būklės, stipriųjų, silpnųjų pusių, talentų nustatymo bei žmogaus elgesio numatymo ateityje analizės metodikų. Analizės procesas susideda iš veido bruožų, kūno, balso, mimikų analizės. Veidotyros profesionalas per keliolika sekundžių gali tiksliai apibūdinti prieš jį esantį žmogų. Analizės tikslumas – virš 95 %. Pasiekti aukštą analizės meistriškumo lygį reikia daug praktikos ir patyrusio mokytojo. Profesionalumas išryškėja gebant jungti keliolika veido bruožų prieš pateikiant tikslias išvadas. Pasitaiko ir savarankiškai besimokančių, tačiau, tai žymiai prailgina mokymosi procesą, nukenčia tikslumas. Veidotyros metodika – tiesiog greitesnis žmogaus analizės būdas.”
 

“Tai sąlyginai pigi asmenybės analizė ir pagalba, kuri sumažina kaštus, suteikia tikslius atsakymus, pirmo susitikimo metu, kai tuo tarpu tradicinis psichologas, psichoterapeutas ar koučeris reikalauja daugiau susitikimų prieš pateikiant tikslius atsakymus, patarimus, strategijas, o kai kurie iš jų net nedrįsta padėti “pramušti” užburtą problemos ratą.” – Nuoroda

Armandui kažerskui suteikiamas eteris

Žydrūnas Sadauskas - veidotyra.lt

“Veidoskaitos specialistas gali pasakyti, kada mirsite ir kas jums tinka į porą”

Violeta Melnikienė (LRT) – “Minėjote, kad Kinijoje tai buvo atskira mokslo šaka – iš rainelės buvo galima pasakyti, kada žmogus mirs.”

Žydrūnas Sadauksas (Veidoskaitininkas) – “Taip, bet ne iš rainelės, o pagal veido formą mirties datą galima pasakyti penkerių metų tikslumu. Dar galima pasakyti, ar tai bus natūrali mirtis, ar ne.” – Nuoroda

“Jūsų vaiko genetinis kodas jau sugadintas yra pačioj pradžioj. Kaip tai veikia? Padarykit paprastą eksperimentą. Grįžę namo pasiimkit gėlių puokštę šviežiai nuskintų, pasistatykit, atsisėskit su brangiausiu ir pasiųskit viens kitą į Rusijos miestą ant trijų raidžių. Bet taip nuoširdžiai. Nur ir pavarykit kokią dešimt minučių. Jūsų akyse gelės daro šitaip (rodo ranka kaip linksta gelė). Aš čia ką bandau parodyt, vat kas dabar maitina gėlės tai yra vanduo ir jeigu šalia vandens kažkas yra, o vaiko užgimimas, inkstai tai yra vandens elementas, jeigu šalia vandens kažkas stovi ir sako nekenčiu to vandens, vaikas turi išsigimti. Į kurią pusę suku? Visi tie vaikai, kurie ateina su disability, neįgalumu, tai jie visi ta prasme turi tą pačia pagrindinę problemą – šalia turėjo būti žmogus, kuris nekentė to vaiko. Viskas. Pamenat ankščiau buto tokia tradicija, kad reiškia tėvai turėdavo pritart santuokai, tai reiškia gaut tėvų palaiminimą. Ji tiesiogine žodžio, svarbus. Kuria prasme svarbus? Jeigu kažkokia mama galvoja bliamba tas žiurkė su mano sūnum nemoka, jo, kals iš karto jai per anūką, bet jums šituo atveju per vaiką.” – Nuoroda

“Reiškia tarp antakių nepriklausoma linija, jo , vertikali, jinai indikuoja, kad pas jus kažkur yra neišleistas pyktis. Dar kitaip iš sveikatos pusės ta prasme, čia pirmas požiūris, kad jūs sergate depresija. Klausimas yra kaip matuoti depresiją? 

Grubiai tariant depresiją galime matuoti dešimtbalėje sistemoje. Dešimtas balas bus, vat jeigu čia plaukai, tai dešimtas balas ta prasme bus kaktos vidurys. Nu va, tai čia vieno balo depresija. Kai tik tai važiuoja toliau, proporcingai didėja. Idomus dalykas – pasiekus šitai linijai kaktos vidurį, suspaustas pyktis, kuris yra neišleistas, jo, jisai automatiškai transformuosis, ta prasme į maniachalinę depresiją. Kas trečias serijinis žudikas, grįže pasigūglinkit, angliškai geriausia, serial killers, kas trečias iš jų turi šią liniją, kas trečias. Ir kas gaunasi, pyktis yra neišleistas, nes čia yra kepenų teritorija, jo. Pyktis yra neišleistas, o ten ir kaupiasi būtent pyktis ir tada jisai tiktai vistiek niekur nedingdamas kyla ir vat šita vieta nuo vidurio kaktos jisai sprogsta.

Koks yra idomiausas dalykas, čia yra antras mirties ženklas. Ir tas mirties ženklas jis veikia į abi puses. Ką tai reiškia? Serijiniai žudikai turi šitą liniją ir žmonės, kuriuos kažkodėl kažkas tai be jokios priežasties nori nužudyt irgi irgi turi tą pačia liniją. Dėl ko? Suspaustas pyktis automatiškai pritraukia sprendimą.”

Nuoroda

žydrūnui sadauskui suteikiamas eteris

Indrė Balevičiūtė-Bagdonė - tveidas.lt

“Kuo ryškiau matoma akių asimetrija, tuo stipresnis konfliktas su vienu iš tėvų (pagal minėtasias puses). Kartu tai reiškia, kad gali būti sunkumų viešame arba asmeniniame gyvenime.

Esant pretenzijoms mamai (kairė akis žemiau) – žmogus gali jaustis nusivylęs savimi, jaučiasi nevertas gerų dalykų. Jam gali sunkiau sektis santykiuose ir apskritai megzti draugystes.

Esant pretenzijoms tėčiui (dešinė akis žemiau) – žmogus gali sunkiau atrasti savo realizacijos kelią, gali turėti sunkesnį santykį su pinigais.

Akių asimetrija švelnėja, kai yra dirbama su esančiomis pretenzijomis tėčiui ar mamai.

Bent nežymią veido asimetriją turi netgi ką tik gimęs kūdikis. Ji rodo atsineštinį mažesnį ar didesnį sunkumą atitinkamoje gyvenimo sferoje.” – Nuoroda

“O štai plonas kaklas – vietoje pasitikėjimo savimi suteiks pastovias abejones ir sunkų streso toleravimą. Tad žmogus su plonu kaklu sunkiau galės atskleisti veide matomus talentus ir stiprias savybes. 

Plonos lūpos tai intravertiškumas ir skurdokas žodynas. Tokie žmonės kalba trumpai, glaustai ir iš esmės, labai gerai moka susikoncentruoti darbui. Taipogi yra neišrankūs, gali pakentėti, gali valgyti tai, ką reikia, o ne ko norisi… Taipogi gali būti gruboki, kiek stačiokiški.” – Nuoroda

“Apgamai paakiuose – įgimta patologija inkstuose.

Jeigu jos raudonesnės už veido odą – jūs išvarginote savo antinkščių liaukas. Tas pats galioja ir pamėlus akių vidiniams kampučiams.

Apgamas ant ausies spenelio – patologija inkstų srityje.” – Nuoroda

“Horizontali linija akių lygyje (a), bėganti tiesiai per nosį rodo:

  • Kad nėra gaunama energija iš maisto, reikėtų keisti mitybą, stengtis valgyti ne su galva, o su skrandžiu. T.y. įsiklausyti į savo organizmą.
  • Gyvenimas versis aukštyn kojomis tarp 38-42 gyvenimo metus.

Jeigu linijos yra dvi – tai gali rodyti cukrinį diabetą.” – Nuoroda

Kas liečia veidotyros pusę, čia kaip ir kitose praktikose, kairė pusė yra moteriškoji, o dešinė – vyriškoji. Tad jeigu šią akimirką lengviau kvėpuoti kaire puse, galima daryti išvadą, kad šiuo metu pas jus yra daugiau kūrybinės laisvės, o jeigu dešine – turite daugiau užsispyrimo, vyriškos energijos judėti/siekti tikslų. – Nuoroda

Jeigu abiejų kaklai stori – pora susikurs sau daug kliūčių, rizikuos nepagalvodami, abu sunkiai priims vienas kito nuomonę, nepasidalins įtakos zonomis… Atrodo, ideali terpė konfliktams, tiesa? 

O štai, jeigu abiejų kaklai ploni… Pora gyvens nuolatinėje baimėje ir strese, sunkiai žengs žingsnį pirmyn, nebus ryžtingosios pusės. – Nuoroda

Indrei Balevičiūtei-Bagdonei suteikiamas eteris

Tikriname Indrės teiginius - Ką žinome apie apgamų ir inkstų disfunkcijos koreliaciją?

  1. Nors šie rezultatai pabrėžia genetinį polinkį į apgamų atsiradimą, jie nerodo tiesioginio ryšio su inkstų funkcija ar ligomis.“ (Chen ir kt., 2021).

  2. Nors inkstų disfunkcija gali sukelti odos pokyčius, apgamų buvimas aplink akis nėra patikimas inkstų sveikatos rodiklis“ (Johnson ir kt., 2019).

  3. Apgamai ant veido, įskaitant aplink akis, gali daryti įtaką sveikatos ir grožio suvokimui, tačiau savaime jie nerodo inkstų funkcijos ar ligų.“ (Fysh & Bindemann, 2022; Ilicic ir kt., 2018).

Nors apgamai aplink akis gali rodyti tam tikras odos būkles ir gali atspindėti genetinį polinkį, nėra pakankamai įrodymų, kad būtų nustatytas tiesioginis ryšys tarp šių apgamų ir inkstų ligų ar disfunkcijos.

Dalia Zibrovė - facereading.lt

Veido skaitymo technika yra ypatingai naudingas įrankis renkantis potencialius kandidatus. Skaitymas iš veido kaip įrankis buvo naudojamas dar Aristotelio laikais. Juo remiantis, Aristotelis atrinkdavo žmones, tarnaujančius Aleksandrui Didžiajam. Norime mes to ar ne, suprantame ar ne, bet veidus mes skaitome kasdien, kaskart sutikdami žmogų, intuityviai, tik blogiausia, kad remiantis savo stereotipais, patirtimi, kuri gali ir padėti ir pakenkti. Pavyzdžiui, jeigu jūsų buvęs viršininkas, kuris galbūt jums pasirodė ne pats maloniausias tipas, turėjote ne vieną sudėtinga situacija buvo su labai didele nosimi ir ryškiais, storais antakiais, gali būti, kad bendraudamas interviu metu su tokiu žmogumi gali pradėti jausti antisimpatiją, atstumimą, galutinis vertinimas gali būti visai neobjektyvus. Veido žemėlapis parodo gebėjimą būti lyderiu, dėmesį detalėms ir kokybei, streso toleravimo lygį, streso valdymą ir ar žmogus yra tinkamas administravimui, aptarnavimui, verslo vystymui. Skaitymas iš veido yra ta technika, kuri naudojama interviu metu, leidžia įvertinti objektyviau, be stereotipų ir suteikia labai daug naudingos informacijos pavyzdžiui renkantis personalo specialistą ieškome žmogaus su apvaliais antakiais, kurie būtų žemai įsodinti, didelėmis akimis, putlesnėmis lūpomis, jeigu reiktų daryti viešus pranešimus – tai lūpos dar ir ilgos turėtų būti. Sujungus veidoskaitą, išsilavinimą, darbo patirtį – galima atrinkti idealų kandidatą.

Daliai Zibrovei suteikiamas eteris

Youtube

Youtube

fizionomijos džinas iš butelio paleistas

veidoskaitininkų šėlsmas komentaruose

Eilinį kartą - vargšai regionai

ką apie veidoskaitą ir veidotyrą sako specialistai?

“Veidotyra niekaip nėra susijusi su įrodymais pagrįsta psichiatrija. Kiekvienas žmogus į psichiatro kabinetą atsineša savo istoriją, kurią mums papasakoja žodžiais. Psichopatologija yra kompleksinis reiškinys, neįmanoma pasakyti nuo kokių psichikos sutrikimo simptomų kenčia žmogus tiesiog įvertinus jo veido bruožus, jie su psichikos ypatumais nėra susiję priežastiniu ryšiu. Tam, kad diagnozuotume psichikos sutrikimus ir tyrinėtume asmenų psichopatologiją, reikalingos specialiosios psichiatrijos žinios, diagnozei nustatyti pasitelkiame psichologinius vertinimus, laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Stebėdami paciento veido mimikas, išraiškas bei reakcijas, psichikos sveikatos specialistai gali numanyti, kaip žmogus jaučiasi, tačiau šios neverbalinės informacijos įvertinimas nėra veidotyra ar veidoskaita. Kodėl žmogus turi psichikos sutrikimų yra labai sudėtingas klausimas, į kurį (kad ir kaip būtų apmaudu) nėra paprasto atsakymo. Ir nors paprastą atsakymą siūlo veidotyra, jis neturi nieko bendro su psichiatrijos mokslu.”

Greta Murauskienė – Gydytoja psichiatrė

Gydytoja psichiatrė Greta Murauskienė - Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito nei tiria - Skeptikų draugija - Tyrimas

“„Alliance for Recruitment“ yra didžiausia vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų atrankos agentūra Baltijos šalyse. Veidotyros, kaip atrankos metodo nenaudojame patys ir nerekomenduojame naudoti kitiems.

Kompetencijomis pagrįsti interviu kartu su validuotais asmenybės ir gebėjimų testais yra ir kandidatams ir darbdaviams labiau priimtinas ir tikslesnis būdas. Šalia to, veidotyra nesuderinama su šiuolaikiniu požiūriu į įtraukimą, įvairovę ir nediskriminavimą. Tad šiuo metodu besivadovaujantys darbdaviai stipriai rizikuoja patekti į kandidatų kaip bendruomenės juoduosius sąrašus ar net susilaukti teisminių skundų, kurių nagrinėjimas tikrai nepadės darbdavio įvaizdžiui.

Tad veidotyrą rekomenduojama palikti personalo valdymo istorijai arba neįpareigojantiems vakarėliams, tačiau net ir ten labai atsargiai įsivertinti ar nevaikštote nereikalingai plonu ledu. Mes, darbdaviai, turime ne tik teisę, bet ir etinę pareigą personalo atrankai naudoti nediskriminuojančius, patikimus ir profesionalų pripažintus metodus. Tame tarpe tam, kad galėtume duoti kandidatams grįžtamąjį ryšį, kuris turi būti apie kandidato kompetencijas, o ne kandidato ausis.”

Arturas Navickas – “Alliance for Recruitment” vykdantysis direktorius

Arturas Navickas Managing Director - Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito nei tiria - Skeptikų draugija - Tyrimas

“Veidotyra, kaip pseudomokslinė praktika, daro tiesioginę žalą visuomenės psichikos sveikatai, nes skatina klaidingus stereotipus apie fizinių bruožų ryšį su žmogaus asmenybe ar gyvenimo patirtimi. Tokios idėjos menkina ir patologizuoja žmones, kurių veidas neatitinka tariamų „standartų“. Manipuliuojant nepagrįstais teiginiais, veidotyra nukreipia dėmesį nuo realių visuomenės ir asmeninių psichikos sveikatos poreikių. Žmonės naudojasi šiomis praktikomis vedini noro greitai suprasti save ar kitus. Tačiau paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus nėra. O tokia veikla skatina stereotipų internalizavimą ir stiprina diskriminuojančias nuostatas visuomenėje.”

Karilė Levickaitė – „Psichikos sveikatos perspektyvos” vadovė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė

Karilė Levickaitė - Veidoskaita ir veidoryta - Skeptikų draugija
Nėra jokių patikimų klinikinių tyrimų, rodančių, kad vien iš veido bruožų galima diagnozuoti ligas ar nustatyti žmogaus sveikatos būklę. Tokie metodai ne tik klaidina, bet ir gali tiesiogiai pakenkti pacientų sveikatai – žmonės gali būti neteisingai „diagnozuoti“, atitolinti nuo realių medicininių tyrimų ar netgi būti išgąsdinti dėl nebūtų problemų.
 
Pavyzdžiui, teiginys: Jeigu linijos yra dvi – tai gali rodyti cukrinį diabetą.“ (Indrė Balevičiūtė-Bagdonė – tveidas.lt) yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Tai labai žalinga informacija, nes žmogus, matydamas tokias linijas, gali išsigąsti ir imtis neapgalvotų veiksmų, vietoje to, kad kreiptųsi į gydytoją ir atliktų reikalingus tyrimus.
 
Cukrinis diabetas nėra diagnozuojamas pagal veido linijas ar jo formą, bet remiantis išsamiu medicininiu vertinimu, atlikus reikiamus kraujo tyrimus ir konsultuojantis su specialistu. Tikra medicina remiasi įrodymais, o sveikatos klausimais visuomet reikėtų pasitarti su sertifikuotais gydytojais.”

Ieva Auglytė – Gydytoja endokrinologė

Veidoskaita 2024x2048 (6)

“Fizionomija – konkretaus žmogaus psichologinių savybių nustatymas pagal veido bruožus – yra klasikinis pseudomokslas, grindžiamas subjektyviomis interpretacijomis, o ne moksliniais duomenimis. Tai žingsnis atgal nuo kritinio mąstymo link senų prietarų.”

Vilius Dranseika – Filosofas

Vilius Dranseika - Veidoskaita ir veidoryta - Skeptikų draugija

Projekcija – tai toks procesas, kai kažkokias savo mintis, jausmus ar bruožus priskiriame kitiems žmonėms ar aplinkai. Tai leidžia asmenims išvengti susidūrimo su savo nepageidaujamais bruožais, projektuojant juos kitiems, taip sumažinant vidinį konfliktą ir nerimą. Kitam galima priskirti ne tik neigiamas savybes, bet ir savo idealus. Šis mechanizmas ne tik tarnauja kaip įveikos strategija, bet ir vaidina svarbų vaidmenį tarpasmeninėje dinamikoje darydamas įtaką tam, kaip asmenys suvokia ir bendrauja su kitais.

Kartais projekcija tampa profesija ir manifestuojasi tokiomis praktikomis kaip veidoskaita – bandymas susieti veido bruožus su asmenybės bruožais. Praktika pavadinama moksline, o organizuojami kursai pastoviai atneša naujos medžiagos projekcijai – naujų veidų. Ir sunku iš karto suprasti, kad komentuojantys kitų veidus iš tiesų vykdo pabėgimo nuo savųjų emocijų ar bruožų planą.

Jonas Fugalis – Psichiatras

Jonas Fugalis - Veidoskaita ir veidoryta - Skeptikų draugija

“Fizionomija, tai tikėjimas, kad galima įvertinti žmogaus charakterį ar asmenybę iš jo išorinės išvaizdos, ypač veido, yra pseudomokslas, neturintis patikimo mokslinio pagrindo. Tyrimai nuosekliai parodė, kad nėra patikimo ryšio tarp veido bruožų ir asmenybės savybių, paneigdami bet kokius priešingus teiginius. Šiai disciplinai trūksta tiek empirinių įrodymų, tiek tikėtino biologinio mechanizmo, kuris galėtų pagrįsti jos prielaidas. Šiuolaikinė psichologija ir genetika patvirtina, kad žmogaus elgsena ir bruožai yra įtakojami sudėtingo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, kurių negalima iššifruoti tiesiog žiūrint į kažkieno veido struktūrą.

Fiziognomijos išlikimas kai kuriuose sluoksniuose yra liudijimas apie jos istorinę vietą liaudies įsitikinimuose, o ne apie jos mokslinio pobūdžio patikimumą. Mokslinės apžvalgos ir metaanalizės nerado jokių įrodymų, patvirtinančių fiziognomijos teiginius, rodydamos, kad bet kokie tariami numatymai ar įžvalgos, gautos naudojant tokius metodus, yra, geriausiu atveju, atsitiktiniai. Dėl to mokymo kursai ar mokymo programos, kurios teigia mokanti fizionomijos už pinigus, yra ne tik nepagrįstos, bet ir etiškai abejotinos. Jos išnaudoja žmonių troškimą lengvai atsakyti į sudėtingus žmogaus elgsenos klausimus ir imti pinigus už įgūdžius, kurių veiksmingumas neįrodytas. Tokios praktikos yra klaidinančios ir moraliai neteisingos, nes jos apgaudinėja žmones ir skatina neteisingos informacijos sklaidą.”

Brian Dunning – “Skeptoid Media” vykdantysis vadovas

Brian Dunning Producer of the Skeptoid podcast - Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito nei tiria - Skeptikų draugija - Tyrimas

“Bet kokie veidotyros ir panašių niekuo negrindžiamų įsivaizdavimų pagrindu priimti sprendimai gali būti ginčijami teisme.”

Algimantas Čepas – VU Kriminologijos katedros vedėjas

Kriminologijos katedros vedėjas Algimantas Čepas - Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito nei tiria - Skeptikų draugija - Tyrimas

draugijos pirmininko komentaras

“Viena iš sudėtingiausių žmogaus gyvenimo dalių yra socialiniai santykiai: romantiniai, šeimos, draugystės, darbo. Jeigu kas nors pasiūlo lengvus atsakymus kaip nuspėti kitų žmonių charakterį, prognozuoti jų elgesį netgi ateityje tai atrodo kaip puikus vaistas visam socialiniam neapibrėžtumui suvaldyti. Deja žmonės jo negaus. Geriausiu atveju gaus iliuziją, kad kažką gebės valdyti ir numatyti, o to dažniausiai žmonėms ir tereikia.

Visuomenėje gajūs stereotipai apie tai kaip tam tikri asmenybės bruožai atsispindi veido (ir ne tik) fizionomijoje. Šie įspūdžiai suformuoti tiek evoliucijoje dėl greitesnio kitų vertinimo poreikio, tiek socialiai dėl tų pačių stereotipų pastiprinimo rato prie kurio stipriai ir prisideda fizionomijos idėjos ir jas palaikantys veidoskaitos praktikai.

Veidoskaitininkai yra pasimetę priežastingumo ryšiuose tarp fizionomijos ir asmenybės bruožų. Net ir mašininiu mokymusi pagrįstuose naujausiuose tyrimuose matoma ta pati tendencija – žmonės gerai geba pastebėti socialiai sukonstruotus fizionominius archetipus ir juos pritaikyti kitiems. Taip sukuriamas stereotipizavimo spaudimas, kuris gali paveikti žmogaus elgesį, bet tai nėra susiję su tuo, kokie jie yra iš tikrųjų.”

Algimantas Kvecys – Skeptikų draugijos pirmininkas

Algimantas Kvecys

Fizionomijos istorija

Fizionomija – psichologinių savybių atitikmens veido bruožams ar kūno struktūrai aiškinimas.

Ob22161

Senovės civilizacijos

Senovės kinų medicinoje veido analizė buvo naudojama ne tik charakteriui nustatyti, bet ir sveikatos būklei įvertinti. Pavyzdžiui, tam tikri veido bruožų pokyčiai buvo laikomi vidaus organų sutrikimų ženklu. Graikų filosofai, tokie kaip Pitagoras ir Aristotelis, taip pat prisidėjo prie fizionomijos plėtojimo. Aristotelis teigė, kad žmogaus išorė atspindi jo vidų ir tyrinėjo ryšį tarp veido bruožų, kūno sandaros ir moralės. Romoje fizionomija buvo naudojama teisminiuose procesuose, siekiant įvertinti kaltinamojo asmenybę.

12436

Xunzi

Senovės kinų filosofas Xunzi taip pat kritikavo fizionomiją, prieštaraudamas nuomonei, kad fizinė išvaizda gali patikimai parodyti moralinį charakterį. Jo filosofinė pozicija pabrėžė išsilavinimo ir asmeninio tobulėjimo svarbą, o ne įgimtas savybes, taip atmetant deterministines fizionominių vertinimų pasekmes (Kang & Hak, 2017).

71f7lapstdl. Ac Uf894,1000 Ql80

Viduramžiai: religija ir moralė

Viduramžiais fizionomija įgijo stiprų religinį atspalvį. Ji buvo naudojama sprendžiant apie žmogaus moralę ir dvasinę būklę. Veido bruožai buvo interpretuojami kaip nuodėmių ar dorybių išraiška. Ši praktika buvo giliai įsišaknijusi bažnyčios veikloje, o fizionomija dažnai buvo siejama su demonologija ar šventųjų portretavimu. Viduramžių Europoje ši praktika išpopuliarėjo, tačiau dėl savo spekuliatyvaus pobūdžio dažnai susidūrė su kritika iš mokslininkų ir dvasininkų.

111118 52 Art History Evolution

Renesanso atgimimas

Renesanso epochoje fizionomija patyrė atgimimą, kai mokslas ir menas buvo glaudžiai susiję. Žymūs menininkai, tokie kaip Leonardo da Vinci, tyrinėjo veido anatomiją ir ieškojo ryšių tarp veido bruožų ir žmogaus charakterio. Renesanso laikotarpiu buvo pradėti kurti pirmieji fizionomijos vadovai, kuriuose buvo pateikiamos detalios iliustracijos apie tai, kaip veido proporcijos gali atskleisti asmenybę. Tai taip pat buvo laikotarpis, kai fizionomija tapo populiaresnė aukštesnėse visuomenės klasėse, o ją dažnai naudojo gydytojai ir filosofai.

Cover

Mišelis de Montenis

Esė „Apie fizionomiją“ Montenis išreiškia skeptišką požiūrį į fizionominių sprendimų pagrįstumą, teigdamas, kad jie dažnai remiasi paviršutiniškais stebėjimais, kurie nesugeba užfiksuoti tikrosios individų esmės. Jis pastebi, kad žmonės linkę suvokti tik pačius akivaizdžiausius ir perdėtus bruožus, todėl gali atsirasti klaidingų charakterio interpretacijų (Glidden, 1993). 

Montenio kritika taip pat atspindi platesnį kultūrinį skepticizmą besiformuojančių jo laikų pseudomokslų, įskaitant fizionomiją, atžvilgiu. Jis žinojo, kad tokia praktika gali sustiprinti socialinius išankstinius nusistatymus ir stereotipus, dėl kurių gali būti neteisingai elgiamasi su asmenimis, remiantis jų išvaizda, o ne veiksmais ar charakteriu (Bontea, 2008).

Unnamed

XVIII amžius: Lavaterio įtaka

Šveicarų dvasininkas Johann Kaspar Lavater XVIII a. tapo vienu žymiausių fizionomijos teoretikų. Jo knyga „Fizionomijos apmąstymai“ (1775–1778 m.) buvo labai įtakinga ir išversta į daugelį kalbų. Lavateris teigė, kad veido bruožai gali atspindėti žmogaus moralę ir dvasinę būklę. Jo teorijos buvo labai populiarios Europoje, ypač tarp aristokratų, kurie šią praktiką naudojo siekdami geriau suprasti savo aplinkinius. Tačiau Lavaterio teorijos taip pat buvo kritikuojamos dėl jų subjektyvumo ir mokslinio pagrįstumo stokos.

Version 1.0.0

Imanuelis Kantas

Kanto tyrinėjimas „Sprendimo galios kritikoje“ netiesiogiai paaiškina jo požiūrį į fizionomiją. Jis atskiria estetinius sprendimus, kurie yra subjektyvūs ir pagrįsti individualia patirtimi, ir moralinius sprendimus, kuriems reikalinga universali perspektyva (Kant, 2000). Fizionomija, bandydama pateikti universalius teiginius, pagrįstus subjektyviais pastebėjimais, pažeidžia Kanto propaguojamus pagrįsto sprendimo principus. Jis pabrėžia, kad tikras supratimas reikalauja tiek empirinių, tiek racionalių elementų sintezės, o to fizionomijai nepavyksta pasiekti.

Phänomenologie Des Geistes

Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis

Hėgelio fiziognomijos kritika yra ypač reikšminga jo platesnės filosofinės sistemos kontekste. Jis teigia, kad fizionomija kartu su frenologija atstovauja redukcionistiniam požiūriui, kuris neatsižvelgia į žmogaus sąmonės ir dvasios sudėtingumą. Savo darbuose, tokiuose kaip „Dvasios fenomenologija“, Hėgelis pabrėžia, kad žmonių negalima suprasti vien per jų fizines savybes, nes tai formuoja socialiniai ir istoriniai kontekstai (DeCaroli, 2006; Inwood, 2016).

Ob22166

Žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, fenomenologinis požiūris į fizionomiją pabrėžia skirtumą tarp fizionomijos ir išraiškos, o tai rodo, kad fizionomiją galima suprasti kaip struktūrinį išraiškos suvokimą, o ne kaip galutinį charakterio matą (Cloonan, 2005). Ši perspektyva dera su šiuolaikine kritika, kurioje teigiama, kad reikia niuansuotesnio žmogaus elgesio supratimo, kuris pranoksta supaprastintas interpretacijas, pagrįstas išvaizda (Rosar, 2014). Nuomonę, kad fizionomija gali suteikti įžvalgų apie asmenybę, dar labiau apsunkina pripažinimas, kad socialiniai ir kultūriniai veiksniai daro didelę įtaką veido bruožų suvokimui (Gramigna ir Voto, 2021).

Print

Fizionomijos taikymas rinkodaroje ir vartotojų elgsenoje istoriškai rėmėsi principais, pagal kuriuos asmenys skirstomi į kategorijas pagal suvokiamus bruožus, o tai dažnai sukelia rasines pasekmes (Tadajewski, 2012). Šis istorinis netinkamas naudojimas pabrėžia būtinybę atsargiai taikyti fiziognominius principus bet kokiame šiuolaikiniame kontekste, ypač tokiose srityse kaip AI ir mašininis mokymasis, kur šališkumas gali būti netyčia užkoduotas algoritmuose (Radford & Joseph, 2020; Bakir, 2024).

Ob22321

Nors fizionomija buvo istoriškai reikšminga ir atsidūrė įvairiose disciplinose, jos mokslinis teisėtumas yra labai abejotinas. Mokslininkai sutaria, kad fizionomijai trūksta empirinio pagrindo ir ji turi daug etikos požiūriu problemiškų padarinių, ypač šiuolaikiniuose duomenų moksluose, kurie rizikuoja išlaikyti stereotipus ir šališkumą. Taigi labai svarbu į fizionomiją žiūrėti kritišku žvilgsniu, pripažįstant jos ribotumus ir galimą žalą, susijusią su jos taikymu.

Nepamirškime Frenologijos

Phrenologijos pseudomokslas - frenologija - Skeptikų draugija

Frenologija yra pseudomokslinė teorija, teigianti, kad pagal kaukolės formą ir dydį galima nustati žmogaus charakterį, asmenybės bruožus ir protinius gebėjimus. Šią teoriją XVIII amžiaus pabaigoje sukūrė vokiečių gydytojas Franz Joseph Gall, kuris manė, kad smegenys susideda iš skirtingų organų, kurių kiekvienas yra atsakingas už tam tikrus protinius gebėjimus ar asmenybės bruožus (Finger & Eling, 2022; Souza ir kt., 2017).

Remiantis frenologija, šie protiniai gebėjimai ir asmenybės bruožai atsispindėjo atitinkamų kaukolės sričių formoje ir dydyje. Frenologai tiria žmogaus kaukolės iškilimus ir kontūrus, siekdami nustatyti žmogaus charakterį ir prognozuotu jo elgesį bei gebėjimus (Sysling, 2021; , Finger & Eling, 2022).

Frenologija buvo labai populiari XIX amžiuje, ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje, ir buvo naudojama įvairiems tikslams, įskaitant savęs tobulinimą, charakterio vertinimą ir netgi nusikalstamų veikų profiliavimą (Sysling, 2021; , Wyhe, 2004; , Bittel, 2013). Tačiau frenologija galiausiai buvo diskredituota kaip pseudomokslas, nes jai trūko mokslinių įrodymų ir ji buvo pagrįsta klaidingomis prielaidomis apie ryšį tarp smegenų struktūros ir funkcijos (Finger & Eling, 2022; Souza ir kt., 2017; Hines, 1991).

Veidoskaitos ir veidotyros praktikai ieškodami savo praktikoms istorinio ir mokslinio pagrįstumo neretai remiasi ir frenologijos idėjomis.

Fizionomija nėra mokslas - tai pseudomokslas

Ką sako veidoskaitininkai?

„Tą analizuoja veido skaitymo mokslas, dar vadinamas kaip „veidoskaita“.“ Nuoroda

„Fiziognomika, arba dar kitaip vadinama veidotyra – tai mokslas apie žmogaus veido bruožų ir jo charakterio savybių sąsajas.“ Nuoroda

„Gimdamas kiekvienas iš tėvų paveldi jų veido bruožus, tačiau veidotyros mokslas teigia, kad daugelį veido bruožų suformuoja tam tikros charakterio savybės.“ Nuoroda

„Veidoskaitos mokslas kilęs iš Kinijos, kur dar prieš 3000 metų gydytojai, nustatydami ligas, galėjo remtis tik paciento plaštakos išvaizda ir veido bruožais.“ Nuoroda

Kaip apibrėžiamas mokslas?

„Mokslas – bet kokia žinių sistema, susijusi su fiziniu pasauliu ir jo reiškiniais ir reikalaujanti nešališkų stebėjimų bei sistemingų eksperimentų. Mokslas apima žinių, apimančių bendras tiesas arba pagrindinių dėsnių veikimą, siekimą.“ Nuoroda

„Pseudomokslas – bet kokia sistema, kuri bando paaiškinti reiškinius, bet negali įrodyti jų moksliniu metodu.“ Nuoroda

Ką randame literatūroje?

Fizionomija, asmens charakterio ar asmenybės bruožų vertinimas remiantis veido bruožais, šiuolaikinėse diskusijose apie mokslinį pagrįstumą turi sudėtingą statusą. Istoriškai fiziognomika buvo laikoma teisėta studijų sritimi, kurios šaknys siekia senovės Graikiją, kur buvo tikima, kad fizinė išvaizda gali atskleisti vidines charakterio savybes (Pham ir kt., 2011; Leunissen, 2018). Tačiau mokslo bendruomenė dažniausiai kritikavo ir diskreditavo fiziognomiką kaip pseudomokslą, pirmiausia dėl empirinių įrodymų stokos jos teiginiams pagrįsti (Bhardwaj ir kt., 2022; Caulfield ir kt., 2015).

Naujausiuose tyrimuose fiziognomika dažnai nagrinėjama socialinės psichologijos kontekste, kur tyrimai rodo, kad žmonės iš tiesų greitai sprendžia apie asmenybės bruožus remdamiesi veido bruožais (Jaeger ir kt., 2020; Willis & Todorov, 2006). Pavyzdžiui, Jaeger ir kt. pabrėžia, kad tam tikri asmenybės bruožai suvokiami kaip labiau atsispindintys veido išvaizdoje nei kiti, o tai rodo visuomenės polinkį sieti specifinius veido bruožus su tam tikrais asmenybės bruožais (Jaeger ir kt., 2020). Tai dera su Williso ir Todorovo išvadomis, kurios rodo, kad žmonės daro išvadas apie bruožus iš veido išvaizdos, net ir esant minimaliai poveikio trukmei, o tai rodo giliai įsišaknijusį kognityvinį šališkumą fiziognominiams vertinimams (Willis & Todorov, 2006).

McGrath ir kt. fizionomiją apibūdina kaip meną, o ne mokslą, pabrėždami jos istorinį kontekstą ir kultūrinę reikšmę įvairiose visuomenėse, ypač tarp etninių bendruomenių (McGrath ir kt., 2002).

Be to, nors kai kurie šiuolaikiniai tyrimai bando panaudoti fiziognominius principus, pasitelkdami pažangias technikas, tokias kaip mašininis mokymasis asmenybės prognozavimui, šie metodai dažnai sulaukia skepticizmo dėl savo prielaidų apie veido bruožų ir asmenybės sąsajas (Zhang ir kt., 2017; Mehta ir kt., 2019). Etinės fiziognomikos naudojimo praktinėse srityse, tokiose kaip įdarbinimas ar socialinė sąveika, pasekmės kelia susirūpinimą dėl stereotipų ir šališkumo stiprinimo (Parker ir kt., 2015).

Nors fiziognomika išlieka įdomi tema socialinės psichologijos ir kultūros studijose, jai trūksta empirinių įrodymų ir metodologinio griežtumo, kad ji būtų priskiriama mokslui.

Video apie fizionomiją

fizionomų argumentuose dažniausiai pasitaikančios loginės klaidos

Šaltinių sąrašas

Bansal, S. and Verma, P. (2021). Study of pigmentary disorders of skin associated with underlying chronic liver disease. International Journal of Dermatology Venereology and Leprosy Sciences, 4(2), 09-12. https://doi.org/10.33545/26649411.2021.v4.i2a.83

Berry, M. and Brown, S. (2021). The dynamic mask: facial correlates of character portrayal in professional actors. Quarterly Journal of Experimental Psychology, 75(5), 936-953. https://doi.org/10.1177/17470218211047935

Bhardwaj, H., Tomar, P., Sakalle, A., Sakalle, M., Asthana, R., Bhardwaj, A., … & Ibrahim, W. (2022). Personality prediction with hybrid genetic programming using portable eeg device. Computational Intelligence and Neuroscience, 2022, 1-8. https://doi.org/10.1155/2022/4867630

Bontea, A. (2008). montaigne’s on physiognomy. Renaissance Studies, 22(1), 41-62. https://doi.org/10.1111/j.1477-4658.2007.00480.x

Canedo, D. and Neves, A. (2019). Facial expression recognition using computer vision: a systematic review. Applied Sciences, 9(21), 4678. https://doi.org/10.3390/app9214678

Caulfield, F., Ewing, L., Bank, S., & Rhodes, G. (2015). Judging trustworthiness from faces: emotion cues modulate trustworthiness judgments in young children. British Journal of Psychology, 107(3), 503-518. https://doi.org/10.1111/bjop.12156

Chandra, R., Roesyanto-Mahadi, I., & Yosi, A. (2019). Profile of cutaneous manifestations in chronic liver disease in h. adam malik general hospital medan. International Journal of Research and Studies Publishing, 9(2), p8622. https://doi.org/10.29322/ijsrp.9.02.2019.p8622

Chen, Y., André, M., Adhikari, K., Blin, M., Bonfante, B., Mendoza‐Revilla, J., … & Ruiz-Linares, A. (2021). A genome‐wide association study identifies novel gene associations with facial skin wrinkling and mole count in latin americans. British Journal of Dermatology, 185(5), 988-998. https://doi.org/10.1111/bjd.20436

Chew, A., Bashir, S., Wain, E., Fenton, D., & Stefanato, C. (2010). Expanding the spectrum of frontal fibrosing alopecia: a unifying concept. Journal of the American Academy of Dermatology, 63(4), 653-660. https://doi.org/10.1016/j.jaad.2009.09.020

Choudhury, B., Jain, A., & Baruah, U. (2018). Dermatological manifestations of chronic liver disease. International Journal of Research in Dermatology, 4(2), 224. https://doi.org/10.18203/issn.2455-4529.intjresdermatol20181824

Chua, K. and Freeman, J. (2020). Facial stereotype bias is mitigated by training. Social Psychological and Personality Science, 12(7), 1335-1344. https://doi.org/10.1177/1948550620972550

DeCaroli, S. (2006). The greek profile: hegel’s aesthetics and the implications of a pseudo‐science. The Philosophical Forum, 37(2), 113-151. https://doi.org/10.1111/j.1467-9191.2006.00234.x

Demenescu, L., Kortekaas, R., Boer, J., & Alemán, A. (2010). Impaired attribution of emotion to facial expressions in anxiety and major depression. Plos One, 5(12), e15058. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0015058

Dogra, S. and Jindal, R. (2011). Cutaneous manifestations of common liver diseases. Journal of Clinical and Experimental Hepatology, 1(3), 177-184. https://doi.org/10.1016/s0973-6883(11)60235-1

Fysh, M. and Bindemann, M. (2022). Molistic processing in facial image comparison. Applied Cognitive Psychology, 36(4), 830-841. https://doi.org/10.1002/acp.3975

Freeman, J. and Ambady, N. (2011). A dynamic interactive theory of person construal.. Psychological Review, 118(2), 247-279. https://doi.org/10.1037/a0022327

Fu, L., Bundy, C., & Sadiq, S. (2011). Psychological distress in people with disfigurement from facial palsy. Eye, 25(10), 1322-1326. https://doi.org/10.1038/eye.2011.158

Gavrilescu, M. and Vizireanu, N. (2019). Predicting depression, anxiety, and stress levels from videos using the facial action coding system. Sensors, 19(17), 3693. https://doi.org/10.3390/s19173693

Gho, C. and Neumann, M. (2014). Restoration of the eyebrows by hair transplantation. Facial Plastic Surgery, 30(02), 214-218. https://doi.org/10.1055/s-0033-1363761

Gibson, J. (2023). The association of anxiety disorders and depression with facial scarring: population-based, data linkage, matched cohort analysis of 358 158 patients. Bjpsych Open, 9(6). https://doi.org/10.1192/bjo.2023.547

Glidden, H. (1993). the face in the text: montaigne’s emblematic self-portrait(essais111: 12). Renaissance Quarterly, 46(1), 71-97. https://doi.org/10.2307/3039148

Godara, S., Thappa, D., Pottakkatt, B., Hamide, A., Jagadisan, B., Munisamy, M., … & Chiramel, M. (2017). Cutaneous manifestations in disorders of hepatobiliary system. Indian Dermatology Online Journal, 8(1), 9. https://doi.org/10.4103/2229-5178.198760

Hollander, M., Schortinghuis, J., Vissink, A., Jansma, J., & Schepers, R. (2020). Aesthetic outcomes of upper eyelid blepharoplasty: a systematic review. International Journal of Oral and Maxillofacial Surgery, 49(6), 750-764. https://doi.org/10.1016/j.ijom.2019.10.014

Hossain, M., Sikder, S., Zaman, K., Saha, P., Yunus, M., Nelson, K., … & Labrique, A. (2013). Screening utility, local perceptions, and care-seeking for reported jaundeesh among respondents lacking signs of icterus in rural bangladesh. Journal of Health Population and Nutrition, 31(3). https://doi.org/10.3329/jhpn.v31i3.16829

Ilicic, J., Baxter, S., & Kulczynski, A. (2018). Spot the difference: examining facial characteristics that enhance spokesperson effectiveness. European Journal of Marketing, 52(1/2), 348-366. https://doi.org/10.1108/ejm-03-2017-0226

Inwood, M. (2016). Hegel’s critique of physiognomy and phrenology., 23-39. https://doi.org/10.4324/9781315682693-7

Jaeger, B., Evans, A., Stel, M., & Beest, I. (2020). Understanding the role of faces in person perception: increased reliance on facial appearance when judging sociability.. https://doi.org/10.31234/osf.io/c3rdh

Johnson, K., Freeman, J., & Pauker, K. (2012). Race is gendered: how covarying phenotypes and stereotypes bias sex categorization.. Journal of Personality and Social Psychology, 102(1), 116-131. https://doi.org/10.1037/a0025335

Johnson, R., Sánchez‐Lozada, L., Newman, L., Lanaspa, M., Díaz, H., Lemery, J., … & Roncal-Jiménez, C. (2019). Climate change and the kidney. Annals of Nutrition and Metabolism, 74(Suppl. 3), 38-44. https://doi.org/10.1159/000500344

Kang, j. and Hak, Y. (2017). Xunzi’s criticism of physiognomy. Yang-Ming Studies, null(47), 219-250. https://doi.org/10.17088/tksyms.2017..47.008

Kant, I. (2000). Critique of the power of judgment.. https://doi.org/10.1017/cbo9780511804656

Kanti, V., Constantinou, A., Reygagne, P., Vogt, A., Kottner, J., & Blume‐Peytavi, U. (2019). Frontal fibrosing alopecia: demographic and clinical characteristics of 490 cases. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 33(10), 1976-1983. https://doi.org/10.1111/jdv.15735

Lemke, J. (2024). Alpha-1-antitrypsin deficiency in children—unmet needs concerning the liver manifestation. Children, 11(6), 694. https://doi.org/10.3390/children11060694

Leung, K., Yang, J., Chen, F., Kim, E., & Gosman, A. (2023). Psychosocial burden of pediatric and adult patients with congenital versus traumatic facial differences. Annals of Plastic Surgery, 90(5S), S305-S311. https://doi.org/10.1097/sap.0000000000003401

Leunissen, M. (2018). Physiognomy., 742-764. https://doi.org/10.1093/oxfordhb/9780199734146.013.36

Liu, Y., Ya, Z., Gao, X., Liu, J., Ji, F., Hsu, Y., … & Nguyen, M. (2022). Recognizing skin conditions in patients with cirrhosis: a narrative review. Annals of Medicine, 54(1), 3016-3028. https://doi.org/10.1080/07853890.2022.2138961

Martínez, B., Valstar, M., Jiang, B., & Pantić, M. (2019). Automatic analysis of facial actions: a survey. Ieee Transactions on Affective Computing, 10(3), 325-347. https://doi.org/10.1109/taffc.2017.2731763

McGrath, C., Liu, K., & Lam, C. (2002). Physiognomy and teeth: an ethnographic study among young and middle-aged hong kong adults. BDJ, 192(9), 522-525. https://doi.org/10.1038/sj.bdj.4801417a

McKiernan, P. (2012). Neonatal jaundice. Clinics and Research in Hepatology and Gastroenterology, 36(3), 253-256. https://doi.org/10.1016/j.clinre.2012.03.018

Mehta, Y., Majumder, N., Gelbukh, A., & Wang, Z. (2019). Recent trends in deep learning based personality detection. Artificial Intelligence Review, 53(4), 2313-2339. https://doi.org/10.1007/s10462-019-09770-z

Mehta, S., Sunny, S., Nafe, Z., Priyadarshi, K., & Singh, P. (2023). Trends of chronic liver disease in a tertiary care centre in the eastern part of india: a retrospective study. Cureus. https://doi.org/10.7759/cureus.36662

Nasri, H. (2023). Renal effects of hydatiform mole and choriocarcinoma. Journal of Renal Endocrinology, 9, e25097. https://doi.org/10.34172/jre.2023.25097

Nellis, J., Ishii, M., Byrne, P., Boahene, K., Dey, J., & Ishii, L. (2017). Association among facial paralysis, depression, and quality of life in facial plastic surgery patients. Jama Facial Plastic Surgery, 19(3), 190-196. https://doi.org/10.1001/jamafacial.2016.1462

Oosterhof, N. and Todorov, A. (2008). The functional basis of face evaluation. Proceedings of the National Academy of Sciences, 105(32), 11087-11092. https://doi.org/10.1073/pnas.0805664105

Pakarinen, M. and Rintala, R. (2011). Surgery of biliary atresia. Scandinavian Journal of Surgery, 100(1), 49-53. https://doi.org/10.1177/145749691110000109

Papageorgiou, K., Mancini, R., Garneau, H., Chang, S., Jarullazada, I., King, A., … & Goldberg, R. (2012). A three-dimensional construct of the aging eyebrow: the illusion of volume loss. Aesthetic Surgery Journal, 32(1), 46-57. https://doi.org/10.1177/1090820×11430829

Parker, I., Oosthuizen, J., & Costello, L. (2015). Do facial characteristics influence acceptance of health and safety messages?. International Journal of Health Sciences (Ijhs), 3(1). https://doi.org/10.15640/ijhs.v3n1a5

Pham, D., Do, J., Ku, B., Lee, H., Kim, H., & Kim, J. (2011). Body mass index and facial cues in sasang typology for young and elderly persons. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine, 2011(1). https://doi.org/10.1155/2011/749209

Phillips, L., Slepian, M., & Hughes, B. (2018). Perceiving groups: the people perception of diversity and hierarchy.. Journal of Personality and Social Psychology, 114(5), 766-785. https://doi.org/10.1037/pspi0000120

Ramos‐Cavazos, C. (2024). Eyebrow trichoscopy in leprosy. International Journal of Dermatology, 63(8), 1071-1073. https://doi.org/10.1111/ijd.17069

Rauthmann, J., Gallardo-Pujol, D., Guillaume, E., Todd, E., Nave, C., Sherman, R., … & Funder, D. (2014). The situational eight diamonds: a taxonomy of major dimensions of situation characteristics.. Journal of Personality and Social Psychology, 107(4), 677-718. https://doi.org/10.1037/a0037250

Rehan, T., Naeem, M., Jadoon, N., & Rehan, T. (2017). Genetic factors contributing to development of neonatal jaundice. Moj Biology and Medicine, 2(2). https://doi.org/10.15406/mojbm.2017.02.00048

Salik, D., Hadj‐Rabia, S., Hohl, D., Vahidnezhad, H., Youssefian, L., Rakosi, A., … & Smits, G. (2022). Evaluation of neurodevelopmental symptoms in 10 cases of neonatal ichthyosis and sclerosing cholangitis syndrome. Pediatric Dermatology, 39(4), 590-593. https://doi.org/10.1111/pde.14976

Sarıyanidi, E., Güneş, H., & Cavallaro, A. (2015). Automatic analysis of facial affect: a survey of registration, representation, and recognition. Ieee Transactions on Pattern Analysis and Machine Intelligence, 37(6), 1113-1133. https://doi.org/10.1109/tpami.2014.2366127

Scoralick, F., Piazzolla, L., Camargos, E., Freitas, M., Guimarães, R., & Laiana, C. (2012). Facial expression may indicate depression in older adults. Journal of the American Geriatrics Society, 60(12), 2371-2373. https://doi.org/10.1111/j.1532-5415.2012.04169.x

Simcock, G., McLoughlin, L., Regt, T., Broadhouse, K., Beaudequin, D., Lagopoulos, J., … & Hermens, D. (2020). Associations between facial emotion recognition and mental health in early adolescence. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(1), 330. https://doi.org/10.3390/ijerph17010330

Suchonwanit, P. and Thammarucha, S. (2019). Eyebrow growth pattern analysis in patients with eyebrow hypotrichosis after receiving topical treatment: a retrospective study. Journal of Cosmetic Dermatology, 19(6), 1404-1408. https://doi.org/10.1111/jocd.13167

Tylki‐Szymańska, A., Wamelink, M., Stradomska, T., Salomons, G., Taybert, J., Dąbrowska-Leonik, N., … & Rurarz, M. (2014). Clinical and molecular characteristics of two transaldolase-deficient patients. European Journal of Pediatrics, 173(12), 1679-1682. https://doi.org/10.1007/s00431-014-2261-2

Todorov, A., Pakrashi, M., & Oosterhof, N. (2009). Evaluating faces on trustworthiness after minimal time exposure. Social Cognition, 27(6), 813-833. https://doi.org/10.1521/soco.2009.27.6.813

Torres, S. (2015). Volumetric eyebrow lifting with the aid of a new hyaluronic acid dermal filler (intraline) and upper surgical blepharoplasty; enhancing outcomes. Journal of Clinical & Experimental Dermatology Research, 06(06). https://doi.org/10.4172/2155-9554.10000305

Uzuncakmak, T., Özkoca, D., Aşkın, Ö., & Serdaroğlu, S. (2021). Evaluation of the demographic characteristics and the factors related to eyebrow involvement in frontal fibrosing alopecia: a retrospective, cross-sectional, single center study. Turkiye Klinikleri Journal of Dermatology, 31(2), 93-99. https://doi.org/10.5336/dermato.2021-81322

Wang, T., Wang, Y., Dong, Q., Xu, C., Zhou, X., Ouyang, Y., … & Liu, Y. (2020). X-linked dominant protoporphyria in a chinese pedigree reveals a four-based deletion of alas2. Annals of Translational Medicine, 8(6), 344-344. https://doi.org/10.21037/atm.2020.02.80

Willis, J. and Todorov, A. (2006). First impressions. Psychological Science, 17(7), 592-598. https://doi.org/10.1111/j.1467-9280.2006.01750.x

Xiao, W., Huang, X., Wang, J., Lin, D., Zhu, Y., Chen, C., … & Lin, H. (2021). Screening and identifying hepatobiliary diseases through deep learning using ocular images: a prospective, multicentre study. The Lancet Digital Health, 3(2), e88-e97. https://doi.org/10.1016/s2589-7500(20)30288-0

Zhang, T., Qin, R., Dong, Q., Gao, W., Xu, H., & Hu, Z. (2017). Physiognomy: personality traits prediction by learning. International Journal of Automation and Computing, 14(4), 386-395. https://doi.org/10.1007/s11633-017-1085-8

Prisidėk

paremk

Pasirink sumą, kurią norėtum skirti kas mėnesį draugijos veiklai remti, arba skirk vienkartinę paramą. Sustiprink esamus draugijos projektus ir prisidėk prie naujų. Prisidėk prie konstruktyvaus skepticizmo ir tapk pokyčio dalimi. Užsuk į draugijos Patreon kanalą.

pranešk

Pranešk draugijai apie pastebėtus pažeidimus:

  • Dezinformacija, melagienos, nepagrįsti tiesos teiginiai;
  • Vartotojų teisių pažeidimai, klaidinimas, pavojingi produktai ir paslaugos;
  • Pliuralistinės visuomenės principo pažeidimai.

savanoriauk

Įgalink savo kompetencijas prisidėdamas prie draugijos:

  • Tyrimai, žurnalistika, viešieji ryšiai, komunikacija, renginių organizavimas;
  • Media turinio kūrimas – grafika, animacija, video;
  • Teisinis reguliavimas, advokacija;
  • Vadyba, paramos pritraukimas, partnerysčių vystymas;

Užpildyk anketą.

prisijunk

Prisijunk prie draugijos tapdamas jos nariu/nare.

  • Dalyvauk draugijos visuotiniuose susirinkimuose;
  • Teik savo siūlymus draugijos veiklai;
  • Atėjus laikui rink valdybos narius;
  • Pirmas/pirma gauk naujienas ir pakvietimus į specialius renginius.

Užpildyk anketą.