Spustelėkite ant loginės klaidos ir sužinosite daugiau
1. Netinkama išvada
2. Argumentas prieš žmogų
3. Apeliavimas į autoritetą
4. Apeliavimas į emocijas
5. Apeliavimas į kilmę
6. Apeliavimas į tradiciją
7. Apeliavimas į populiarumą
8. Apeliavimas į natūralumą
9. Apeliavimas į pasekmes
10. Apeliavimas į įstatymą
11. Skubotas apibendrinimas
12. Vyšnių atrinkinėjimas
13. Šaulio argumentas
14. Netikra dilema
15. Nežinojimo argumentas
16. Cikliškas argumentas
17. Kompozicijos klaida
18. Šališka argumentacija
19. Šiaudinė baidyklė
20. Nesuskaičiuojamos klastotės
21. Dviprasmybės klaida
22. Sintaksinė dviprasmybė
23. Neaiškumo klaida
24. Netikras škotas
25. Su šituo, vadinasi dėl šito
26. Po šito
27. Slidi nuokalnė
28. Viena priežastis
DLKS video pristatymas
Kuo toks mąstymo įrankis naudingas?
Neformaliųjų loginių klaidų sąrašas yra vienas iš kritinio mąstymo įrankių, kuris gali padėti tinkamiau įvertinti įvairiose srityse pateikiamų argumentų patikimumą. Loginės klaidos daromos tada, kai nesilaikoma geros argumentacijos kriterijų (Saulius 2024).
Neformali loginė klaida yra tokia klaida, kurios klaidingumas susijęs su argumentacijos turiniu. Viena didžiausių problemų susijusių su šio tipo klaidomis yra ta, kad jos iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip geri argumentai, nors tokie nėra. Neatpažįstant jų kyla didelė tikimybė būti paveiktam prasto argumento arba pačiam per klaidą tokį argumentą panaudoti.
Gebėjimas atpažinti logines klaidas bei žinojimas, kaip jos atsiranda, naudingas sprendžiant ginčus asmeninėje ar profesinėje aplinkoje, bei vertinant įvairiose medijose pateikiamą informaciją. Tikimės, jog žemiau pateikti pavyzdžiai padės išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, paskatins argumentus vertinti kritiškiau ir labiau įsigilinti į sprendžiamus klausimus.
Kaip pastebėti?
Pirmasis žingsnis yra klaidos atpažinimas. Lengviau pastebėti klaidą gali padėti klaidų klasifikacija, kuri paremta vienokiu ar kitokiu gero argumento kriterijaus pažeidimu. Kiti žingsniai priklauso nuo to kur klaida buvo padaryta ir kas ją padarė.
Žinant konkrečias logines klaidas nereikėtų pulti visur jų ieškoti, nes taip galima pačiam netyčia klaidingai priskirti kito asmens pateiktą argumentą kaip klaidą. Geriau vadovautis labdaros principu (Principle of charity), vertinant pašnekovo argumentus pagal stipriausią interpretaciją, be reikalo neieškant iracionalumų ir klaidų (Bennett 2013).
Įtarus jog gyvos diskusijos metu pašnekovas padarė klaidą, nereikėtų skubėti konstatuoti, kad įvyko konkreti loginė klaida, taip išvengiant neteisingo klaidos priskyrimo. Konstruktyviau būtų išsiaiškinti ar pateiktame argumente prielaidos iš tiesų yra relevantikškos išvadoms, ar neįsivėlė kalbos neaiškumų, ar nepraleisti svarbūs faktai, ar nebuvo remtasi nepagrįstomis prielaidomis, ar nesupainioti priežastiniai ryšiai.
Kito asmens argumentus vertinti yra lengviau nei savus (Mercier, Sperber 2018), todėl pastebėti loginę klaidą kito žmogaus argumente yra paprasčiau nei savame. Loginę klaidą netyčia gali padaryti bet kas, todėl jei jūsų argumente kas nors pastebėjo klaidą, derėtų priimti kritiką ir argumentą suformuluoti iš naujo arba pateikti geresnį argumentą.
Neformalių loginių klaidų kategorijos
Galima rasti įvairių mėginimų klasifikuoti neformalias logines klaidas, tačiau visuotinai priimtos klasifikacijos iki šiol nėra. Šiame sąraše visos klaidos skirstomos į penkias grupes susijusias su relevantiškumo (relevance) reikalavimo nepaisymu, faktų praleidimu (ommision), nepagrįstomis prielaidomis (unwarranted assumption), kalbiniu painumu (linguistic confusion) ir klaidingu priežastingumo (causality) aiškinimu. Toks skirstymas gali padėti įžvelgti specifinę problemą argumente ir tuomet pasinaudojus pateiktu sąrašu greičiau nustatyti kokia klaida daroma.
1. Relevantiškumo nepaisymas
Didelė dalis loginių klaidų kyla dėl prielaidų, kurios iš pažiūros atrodo relevantiškos (t. y. prasminė informacijos paklausa ir gautas pranešimas atitinka) išvadoms, bet iš tiesų tokios nėra. Jos įvardinamos kaip relevantiškumo klaidos (Walton 2004).
2. Faktų praleidimas
Antra kategorija įvardijama kaip faktų praleidimo klaidos, šio tipo argumentuose norint įtikinti išvados teisingumu, praleidžiami svarbūs komponentai, kurie yra nepalankūs argumentui ir taip pat sukuriamas įspūdis, kad galimų pasirinkimų yra mažiau nei yra iš tiesų.
3. Nepagrįstos prielaidos
Nepagrįstos prielaidos argumentai priklauso nuo kokios nors prielaidos, kuri paprastai yra nenurodyta, klaidinanti ar neparemta. Neišreikštos ar neparemtos prielaidos nustatymas padeda atskleisti klaidą argumente.
4. Kalbinė painiava
Natūralioji kalba logikos požiūriu nėra ideali, problemiškumas kyla, dėl to, kad skirtinguose kontekstuose, tos pačios kalbinės išraiškos, gali įgyti skirtingas reikšmes (Saulius 2024). Kai kurios loginės klaidos atsiranda dėl dviprasmių, neaiškių žodžių ar sakinių vartojimo argumente.
5. Priežastingumo supainiojimas
Į paskutinę kategoriją patenka priežastinės loginės klaidos, susijusios su netinkamu priežasties ir pasekmės supratimu. Argumente pateikiami faktai gali būti tarpusavyje susiję, tačiau tai dar nereiškia, kad tarp jų yra priežasties ir pasekmės ryšys.
Mąstymo klaidų kategorizavimas
Mąstymo klaidas galima skirstyti į keturias kategorijas: kognityvinius šališkumus, kognityvinius iškraipymus, nesąmoningus šališkumus ir logines klaidas. Loginės klaidos skirstomos į formalias ir neformalias. Pateiktame sąraše aprašomos pastarosios. Priskaičiuojama virš 300 loginių klaidų (Benett 2013), tačiau dalis jų tarpusavyje labai panašios, kai kurios mažai tyrinėtos ar gana retai pasitaiko realiose situacijose. Kai kada, naudojant platesnę sampratą, neformaliomis loginėmis klaidomis laikomos ir tos, kurios nesudaro argumento struktūros, tačiau didelė dalis tyrėjų argumento struktūrą laiko esmine loginės klaidos sąlyga (Hansen 2002). Tokia sąlyga priimama sudarinėjant šį sąrašą. Be to sąraše atrinktos dažniau pasitaikančios ir aktualiausios neformalios loginės klaidos, bei nurodomos pagrindinės jų atmainos.
Atkreipkite dėmesį
Prie kiekvienos loginės klaidos (Paspaudus „Plačiau apie šia loginę klaidą“), nurodoma bendra jos forma arba struktūra. Taip daroma dėl to, kad kai kuriais atvejais struktūros aptikimas gelbsti nustatant klaidą. Formaliosios klaidos randamos vien loginės įrodymo (argumentacijos) struktūros analizės būdu, t. y. jų nustatymui užtenka aptikti klaidą argumento struktūroje. Neformaliosioms klaidoms nustatyti reikia analizuoti argumento turinį (Bubelis ir Jakimenko 2012), todėl neformaliųjų klaidų atveju vien aptikus specifinę argumento formą dar nereikėtų daryti išvados, kad tyrinėjamas argumentas yra loginė klaida. Nurodyta struktūra yra pagalbinė priemonė padedanti identifikuoti galimą klaidą, tačiau jos nustatymui svarbu atsižvelgti į kontekstą ir turinį, nes kai kuriais atvejais nurodytos formos argumentas nelaikomas klaida.
Paveikslas – Angelica Kauffman, Kristus ir samarietė prie šulinio, 1796
1. Netinkama išvada
(Irrelevant conclusion)
Netinkamos išvados loginė klaida daroma tada, kai argumentas yra nerelevantiškas įrodinėjamai išvadai.
Paveikslas – Angelica Kauffmann, Praxiteles dovanoja Phryne Kupidono statulėlę, 1794
2. Argumentas prieš žmogų
(Ad hominem)
Ši loginė klaida daroma tuomet, kai argumentuojant kritikuojamas asmuo, o ne jo pateikti teiginiai.
Paveikslas – Jacques-Louis David, Napoleonas peržengia Alpes, 1801
3. Apeliavimas į autoritetą
(Appeal to authority)
Ši loginė klaida daroma tuomet, kai teiginio teisingumą bandoma įrodyti nepateikiant jokių įrodymų, tik nurodant jog jo teisingumu tikėjo tam tikras autoritetas.
Paveikslas – Jacques-Louis David, Telemacho ir Eucharisės atsisveikinimas, 1818
4. Apeliavimas į emocijas
(Appeal to emotions)
Ši loginė klaida daroma tuomet, kai pateikiant argumentą bandoma manipuliuoti oponentų emocijomis vietoje pagrįstų ar įtikinamų argumentų pateikimo.
Paveikslas – Benjamin West, Izaoko tarnas riša apyrankę ant Rebekos rankos, 1775
5. Apeliavimas į kilmę
(Genetic fallacy)
Ši loginė klaida kyla tada, kai daroma išvada apie tam tikrą reiškinį, vien nurodant į to reiškinio kilmės šaltinį.
Paveikslas – Lavinia Fontana, Vedybinis kilmingos Bolonės moters portretas, 1580
6. Apeliavimas į tradiciją
(Appeal to tradition)
Ši loginė klaida daroma tuomet, kai tam tikros praktikos pagrįstumas ar įsitikinimo teisingumas grindžiamas nurodant į ilgametę tradiciją.
Paveikslas – Leonardo Da Vinci, Mona Lisa, 1519
7. Apeliavimas į populiarumą
(Appeal to popularity)
Ši loginė klaida daroma tada, kai asmuo tvirtina, kad kažkas yra teisinga, nes tai priima didelis kiekis žmonių.
Paveikslas – Caravaggio, Jaunuolis Baachus, 1598
8. Apeliavimas į natūralumą
(Appeal to nature)
Ši loginė klaida daroma tada, kai teigiama, kad kažkas yra gerai, vien dėl to, kad tai yra natūralu, arba blogai, nes tai nenatūralu.
Paveikslas – Peter Fendi, Liūdnos naujienos, 1838
9. Apeliavimas į pasekmes
(Appeal to consequences)
Ši klaida daroma tada, kai asmuo apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžia vien pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.
Paveikslas – William Frederick Yeames, Advokatai ir teisiamoji, 1895
10. Apeliavimas į įstatymą
(Appeal to the law)
Ši loginė klaida daroma tada, kai skatinamas ar ginamas tam tikras veiksmas remiantis vien jo teisėtumu.
Paveikslas -Emile J. H. Vernet, Edita atranda karaliaus Haroldo kūną Hastingso mūšio lauke, 1828
11. Skubotas apibendrinimas
(Hasty generalization)
Ši klaida įvyksta tada, kai asmuo pateikia išvadą paremtą mažu informacijos kiekiu, nepakankamu jai pagrįsti.
Paveikslas – Joseph-Marie Vien, Meilės pirklė, 1763
12. Vyšnių atrinkinėjimas
(Cherry picking)
Ši loginė klaida daroma tada, kai asmuo atsirenka tik jo poziciją patvirtinančius įrodymus ir praleidžia tuos, kurie jai prieštarauja.
Paveikslas – Georg Friedrich Kersting, Žvalgybos pamaina, 1815
13. Šaulio argumentas
(Texas sharpshooter fallacy)
Ši loginė klaida daroma tada, kai asmuo ieško sąsajų atsitiktiniuose įvykiuose, ignoruodamas skirtumus ir per daug sureikšmindamas panašumus.
Paveikslas – Andrea Solario, Salomėja su Šv. Jono Krikštytojo galva, 1509
14. Netikra dilema
(False dilema)
Ši loginė klaida daroma tada, kai dvi galimybės pristatomos kaip vieninteliai įmanomi atvejai, nors iš tikrųjų egzistuoja daugiau alternatyvų.
Paveikslas – Jacques-Louis David, Sokrato mirtis, 1787
15. Nežinojimo argumentas
(Argument from ignorance)
Ši klaida nutinka tada, kai asmuo neradęs įrodymų teiginiui pagrįsti ar paneigti, daro išvadą apie šio teiginio teisingumą.
Paveikslas – Robert J. F. F. Lefèvre, Paulina kaip Dafnė bėganti nuo Apolono, 1810
16. Cikliškas argumentas
(Circular reasoning)
Ši loginė klaida daroma tada, kai argumento prielaidoje glūdi paslėpta išvada.
Paveikslas – Rembrandt, Dr. Nicolaes Tulp anatomijos pamoka, 1632
17. Kompozicijos klaida
(Fallacy of composition)
Ši loginė klaida daroma tada, kai asmuo priima prielaidą, kad objekto savybės yra tokios pačios kaip ir atskirų jo dalių savybės.
Paveikslas – Élisabeth L. V. Le Brun, Autoportretas su dukra, 1789
18. Šališka argumentacija
(Special pleading)
Ši loginė klaida daroma tada, kai asmuo visur laikosi tam tikrų principų, standartų ar kriterijų išskyrus tam tikrą išskirtinį atvejį.
Paveikslas – Francisco Goya, Lėlė arba šiaudinis manekenas, 1791
19. Šiaudinė baidyklė
(Straw man fallacy)
Ši loginė klaida daroma tuomet, kai oponentas iškraipo, kito asmens teiginius, kad juos sukritikuoti būtų paprasčiau.
Paveikslas – Jean-Baptiste Regnault, Laisvė ar mirtis, 1794
20. Nesuskaičiuojamos klastotės
(Countless counterfeits)
Ši klaida daroma tada, kai daugybė netikrų ar klaidingų tam tikro reiškinio pavyzdžių panaudojama kaip to reiškinio egzistavimo įrodymas.
Paveikslas – Nežinomas autorius, Klasikinė alegorija, 1800
21. Dviprasmybės klaida
(Equivocation fallacy)
Ši loginė klaida, daroma tuomet, kai tame pačiame argumente žodis ar frazė vartojami dviprasmiškai.
Paveikslas – Federico Barocci, Quintilia Fischieri, 1600
22. Sintaksinė dviprasmybė
(Amphiboly)
Ši loginė klaida, įvyksta tada, kai argumente vartojamas sakinys yra dviprasmiškas dėl savo struktūros.
Paveikslas – Nicolas Poussin, Arkadijos piemenys, 1638
23. Neaiškumo klaida
(Vagueness)
Ši loginė klaida daroma tada, kai argumente vartojami neaiškūs žodžiai ar frazės.
Paveikslas – William Segar, Kilmingos moters portretas, 1590
24. Netikras škotas
(No true Scotsman)
Ši loginė klaida daroma tada, kai siekiant išvengti kritikos, keičiami argumente vartojamų sąvokų apibrėžimai.
Paveikslas – Jan Van Eyck, Arnolfini sužadėtuvės, 1434
25. Su šituo, vadinasi dėl šito
(Cum hoc ergo propter hoc)
Ši loginė klaida pasitaiko tada, kai asmuo tvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp dviejų įvykių vien dėl to, kad šie įvykiai nutiko kartu.
Paveikslas – Jacquers-Louis David, Marato mirtis, 1793
26. Po šito
(After this)
Ši loginė klaida atsiranda tada, kai vienas įvykis vadinamas kito įvykio priežastimi tik todėl, kad jis įvyksta prieš tą įvykį.
Paveikslas – Michelangelo da Caravaggio, Sukčiai, 1595
27. Slidi nuokalnė
(Slippery slope)
Ši loginė klaida daroma tada, kai teigiama, kad leidus įvykti vienam reiškiniui, įvykių grandinė galiausiai nuves prie tam tikro nepageidaujamo reiškinio.
Paveikslas – Artemisia Gentileschi, Judita nužudo Holoferną, 1614
28. Viena priežastis
(Single cause fallacy)
Ši klaida daroma tada, kai asmuo tvirtina, kad yra tik viena įvykio priežastis, nors iš tiesų yra kelios.
Didžiųjų loginių klaidų sąrašo sudarytojai
Visos teisės priklauso „Lietuvos skeptikų draugijai“.
Teorinė dalis – Marius Vaiciekauskas
Grafinis dizainas – Adrija Klepackaitė
Konceptas ir išpildymas – Algimantas Kvecys
Šaltinių sąrašas
- Aikin, S.; Casey, J. (2022). Straw Man Arguments A Study in Fallacy Theory. London: Bloomsbury Publishing.
- Arp, R.; Barbone, S.; Mike, M., B. (2019). Bad Arguments 100 of the Most Important Fallacies in Western Philosophy. John Wiley & Sons Ltd.
- Barrow, D. (2015). Pseudo-Scientific Jargon Generator. Prieiga per internetą.
- Bennett, B. (2013). Logically Fallacious: The Ultimate Collection of Over 300 Logical Fallacies. (Academic Edition). Boston, MA: EBookIt. com.
- Bubelis, R.; Jakimenko, V. (2012). Logika, I dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
- Carayannis, E. G. (2013). Encyclopedia of Creativity, Invention, Innovation, and Entrepreneurship. Berlin: Springer Science & Business Media.
- Cliff, J. (2019). Appeal To Stupidity. Prieiga per internetą.
- Cummings, L. (2020). Fallacies in medicine and health: Critical thinking, argumentation and communication. Houndmills, Basingstoke: Palgrave Macmillan.
- Darvin, C. (2020). Rūšių atsiradimas. Garliava: Obuolys.
- Dawkins, R (2010). Dievo iliuzija. Vilnius: Vega Line.
- Dawkins, R. (2009). The Greatest Show on Earth The Evidence for Evolution. Free Press
- Dowden, B. (n.d.). Fallacies. The Internet Encyclopedia of Philosophy. Prieiga per internetą.
- Drew, C. (2023). 15 Appeal to Tradition Fallacy Examples. Prieiga per internetą.
- Graham’s Hierarchy of Disagreement (2008). Prieiga per internetą.
- Gula, R. J. (2002). Nonsense: A Handbook of Logical Fallacies. Mount Jackson, VA: Axios Press.
- Hansen, H. V. (2002). The straw thing of fallacy theory: the standard definition of ‘fallacy’, Argumentation, 16: 134–55.
- Harte, J.; Parker, N.; Kahn, C.; Eisler, P. (2018). What MAGA means to Trump voters. Prieiga per internetą.
- Henderson, B. (2006). Open Letter to the Kansas School Board. Prieiga per internetą.
- Hinton, M. (2021). Evaluating the Language of argument. Cham: Springer.
- Horoskopai. (2009) Šaulys. Prieiga per internetą.
- Jargon Generator. (n.d.) Prieiga per internetą.
- Johnson, D. K. (2020). Countless Counterfeits: A New Logical Fallacy? Skeptic 25(1), 52.
- Johnson, R. H.; Blair, A. (2006). Logical self-defense. International Debate Education Association.
- Ritchie, H.; Roser, M. (2023). Tobacco smoking is one of the world’s largest health problems today. Prieiga per internetą.
- Saulius, T. (2024). Kritinio mąstymo metodai. Kaunas: Lietuvos sporto universitetas.
- Visuotinė Lietuvių Enciklopedija (n.d.) Petitio principii. Prieiga per internetą.
- Walton, D. N. (1966). Fallacies Arising from Ambiguity. Berlin: Springer Science & Business Media.
- Walton, D. N. (1980). Why Is The Ad Populum A Fallacy? Philosophy & Rhetoric, 13(4), 264-278.
- Walton, D. N. (1996a). Arguments from ignorance. Penn State Press.
- Walton, D. N. (1999). Historical Origins of Argumentum ad Consequentiam. Argumentation 13: 251-264.
- Walton, D. N. (2004). Classification of Fallacies of Relevance. Informal logic, 24(1).
- Walton, D. N. (2008). Informal logic: A pragmatic approach (2nd ed.). Cambridge: Cambridge University Press.
- Walton, D. N. (2020). Syntactic Parsers and Profiles of Dialogue Applied to the Fallacy of Amphiboly. Informal Logic, 40(1), 3-45.
Paveikslų sąrašas
- Angelica Kauffman, Kristus ir samarietė prie šulinio, 1796
- Angelica Kauffmann, Praxiteles dovanoja Phryne Kupidono statulėlę, 1794
- Jacques-Louis David, Napoleonas peržengia Alpes, 1801
- Jacques-Louis David, Telemacho ir Eucharisės atsisveikinimas, 1818
- Benjamin West, Izaoko tarnas riša apyrankę ant Rebekos rankos, 1775
- Lavinia Fontana, Vedybinis kilmingos Bolonės moters portretas, 1580
- Leonardo Da Vinci, Mona Lisa, 1519
- Caravaggio, Jaunuolis Baachus, 1598
- Peter Fendi, Liūdnos naujienos, 1838
- William Frederick Yeames, Advokatai ir teisiamoji, 1895
- Emile J. H. Vernet, Edita atranda karaliaus Haroldo kūną Hastingso mūšio lauke, 1828
- Joseph-Marie Vien, Meilės pirklė, 1763
- Georg Friedrich Kersting, Žvalgybos pamaina, 1815
- Andrea Solario, Salomėja su Šv. Jono Krikštytojo galva, 1509
- Jacques-Louis David, Sokrato mirtis, 1787
- Robert J. F. F. Lefèvre, Paulina kaip Dafnė bėganti nuo Apolono, 1810
- Rembrandt, Dr. Nicolaes Tulp anatomijos pamoka, 1632
- Élisabeth L. V. Le Brun, Autoportretas su dukra, 1789
- Francisco Goya, Lėlė arba šiaudinis manekenas, 1791
- Jean-Baptiste Regnault, Laisvė ar mirtis, 1794
- Nežinomas autorius, Klasikinė alegorija, 1800
- Federico Barocci, Quintilia Fischieri, 1600
- Nicolas Poussin, Arkadijos piemenys, 1638
- William Segar, Kilmingos moters portretas, 1590
- Jan Van Eyck, Arnolfini sužadėtuvės, 1434
- Jacquers-Louis David, Marato mirtis, 1793
- Michelangelo da Caravaggio, Sukčiai, 1595
- Artemisia Gentileschi, Judita nužudo Holoferną, 1614
- DLKS viršelio paveikslas – Theodore Gericault, Medūzos plaustas, 1818–19
Prisidėk
paremk
Pasirink sumą, kurią norėtum skirti kas mėnesį draugijos veiklai remti, arba skirk vienkartinę paramą. Sustiprink esamus draugijos projektus ir prisidėk prie naujų. Prisidėk prie konstruktyvaus skepticizmo ir tapk pokyčio dalimi. Užsuk į draugijos Patreon kanalą.
pranešk
Pranešk draugijai apie pastebėtus pažeidimus:
- Dezinformacija, melagienos, nepagrįsti tiesos teiginiai;
- Vartotojų teisių pažeidimai, klaidinimas, pavojingi produktai ir paslaugos;
- Pliuralistinės visuomenės principo pažeidimai.
savanoriauk
Įgalink savo kompetencijas prisidėdamas prie draugijos:
- Tyrimai, žurnalistika, viešieji ryšiai, komunikacija, renginių organizavimas;
- Media turinio kūrimas – grafika, animacija, video;
- Teisinis reguliavimas, advokacija;
- Vadyba, paramos pritraukimas, partnerysčių vystymas;
prisijunk
Prisijunk prie draugijos tapdamas jos nariu/nare.
- Dalyvauk draugijos visuotiniuose susirinkimuose;
- Teik savo siūlymus draugijos veiklai;
- Atėjus laikui rink valdybos narius;
- Pirmas/pirma gauk naujienas ir pakvietimus į specialius renginius.