23. Neaiškumo klaida

(Vagueness)

Paveikslas – Nicolas Poussin, Arkadijos piemenys, 1638

Ši loginė klaida daroma tada, kai argumente vartojami neaiškūs žodžiai ar frazės.

Neaiškumo klaidos loginė forma:

Pateikiamas teiginys X stokojantis aiškumo dėl jame vartojamų sąvokų;
Galimos įvairios X interpretacijos;
Daroma išvada pasirėmus bet kuria interpretacija.

Pasidalink

Plačiau

Kartais klaida atsiranda ne todėl, kad vartojamos sąvokos yra dviprasmiškos, bet todėl, kad jos apskritai stokoja aiškumo. Dviprasmiškas sakinys turi dvi interpretacijas, tuo tarpu neaiškus, gali būti suprastas daugybe skirtingų būdų, arba nesuprastas visai (Hinton 2021). Neaiškumas gali kilti dėl apibrėžtumo stokos, pvz. įvardinant kažką kaip storą, aukštą, didį, seną, etc., stokojama tikslumo.

Pseudogiliamintškumo (pseudo profundity) klaida (Jacob 2011), gali būti laikoma neaiškumo klaidos variacija. Ji nutinka tada, kai argumente vartojamos sąvokos arba visas teiginys iš pažiūros atrodo įžvalgus, gilius ir įtaigus, tačiau iš tiesų yra stokojantis aiškumo ir galimai beprasmis. Pseudogiliamintiškumo efektas gali kilti dėl abstrakčių ar iš anksto neapibrėžtų sąvokų, taip pat netinkamo sąvokų pasiskolintų iš mokslo arba skambančių kaip mokslinės vartojimo. Pseudomoksle pasitaiko žodžių junginių tokių kaip pvz.: „kvantinis gydymas”, „sklidimas eteriu”, „gyvybinis polėkis”. Naudojant žargono generatorių (Barrow, D. 2015; Jargon Generator. n.d.), iš tam tikroje srityje naudojamų terminų galima sukonstruoti beprasmį tekstą, kuris galėtų klaidinančiai atrodyti kaip turintis prasmę tos srities neišmanančiam asmeniui.

Jei kažkoks argumentas yra nesuprantamas, tai dar nereiškia, kad jis yra klaidingas. Neaiškumas gali kilti ir dėl pranešėjo migloto kalbėjimo, ir dėl to, kad klausytojas gali tiesiog stokoti specifinės srities žinių, ir dėl abiejų. Kartais išvengti neaiškumo gali padėti prašymas, kad žmogus pateiktų kitokią teiginio formuluotę, paaiškintų tam tikrus vartojamus terminus ar duotų pavyzdžių, jei tai nepadeda, galima mėginti pačiam paieškoti informacijos susijusios su gvildenama tema, kai kuriais atvejais išsiaiškinti termino reikšmę naudojantis žodynu (Johnson ir Blair 2006).

Dažnai pasitaiko įvairiuose šiuolaikinių guru kalbose, religiniuose pasisakymuose, pseudomoksle, politikoje.

Pavyzdžiai

A. Padarykime Ameriką vėl didžia (Make America great again). (Paaiškinimas: neaiškumas kyla dėl šūkyje vartojamo žodžio „didžia“. Apklausa parodo, kad balsuojantys už Donaldą Trumpą asmenys interpretuoja šį šūkį įvairiai: „anti imigracija”, „daugiau laisvės”, „konservatyvūs teisėjai”, „Donaldas Trampas”, „geresni tarptautiniai susitarimai”, „mažesni mokesčiai”, „stipresnės sienos”, „geresnė ekonomika” (Harte et al. 2018).)

B. Aš esu labai storas, todėl turiu laikytis dietos. (Paaiškinimas: žodis „storas“ stokoja aiškumo, save storu gali pavadinti ir lieknas žmogus.)

C. Patekęs į plaučius, dvivandenilio monoksidas gali būti mirtinas, dėl to tai yra sveikatai pavojinga medžiaga, kurią reikia uždrausti. (Paaiškinimas: šiame pavyzdyje pavartota sąvoka yra aiški, tik rečiau vartojama. Nežinant ką ji reiškia išvada gali atrodyti įtikinama, tačiau dvivandenilio monoksidas tėra retai vartojamas terminas įvardijantis vandenį, kurį sudaro du vandenilio atomai ir vienas deguonies.)

E. Jei naudosite pagalbinį FTP tinklą, tada galėsite susintetinti eterneto matricą. (Paaiškinimas: beprasmis tvirtinimas sugeneruotas naudojantis žargono generatoriumi (Jargon Generator n.d.).)

F. Virpesiai erdvės laiko matricoje, atsižvelgiant į kvantines dialektines projekcijas, kvantiniu lygmeniu susietos su izotropinėmis perdavimo funkcijomis, būtinos tam kad būtų sukurta psichinė oksidacija. (Paaiškinimas: taip pat beprasmis tvirtinimas sugeneruotas žargono generatoriumi (Barrow 2015).)

Kalbinė painiava

(Loginės klaidos kategorija)

Natūralioji kalba logikos požiūriu nėra ideali, problemiškumas kyla, dėl to, kad skirtinguose kontekstuose, tos pačios kalbinės išraiškos, gali įgyti skirtingas reikšmes (Saulius 2024). Kai kurios loginės klaidos atsiranda dėl dviprasmių, neaiškių žodžių ar sakinių vartojimo argumente.