9. Apeliavimas į pasekmes

(Appeal to consequences)

Paveikslas – Peter Fendi, Liūdnos naujienos, 1838

Ši klaida daroma tada, kai asmuo apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžia vien pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.

Apeliavimo į pasekmes loginė struktūra:

Teiginio X teisingumas duoda teigiamų rezultatų;
Vadinasi, X yra teisingas teiginys.

Arba:

Teiginio X klaidingumas duoda neigiamų rezultatų;
Vadinasi, X yra klaidingas teiginys.

Pasidalink

Plačiau

Šios klaidos esmė yra ta, kad išvados grindžiamos nurodant į jos arba pasekmių, kylančių ją priimant, ekonominį, politinį, asmeninį ar kitokį naudingumą (Bubelis ir Jakimenko 2012). Apeliavimas į pasekmes gali nurodyti tiek į pozityvias pasekmes, tiek į negatyvias, tačiau, kokios jos bebūtų, teiginio (dažniausiai yra tam tikro įsitikinimo) teisingumas neturi loginio ryšio su jomis. Teisingumo ir naudingumo santykį galima išreikšti loginiu kvadratu: teisingas įsitikinimas gali turėti neigiamas pasekmes, teisingas įsitikinimas gali turėti teigiamas pasekmes, klaidingas įsitikinimas gali turėti neigiamas pasekmes ir klaidingas įsitikinimas gali turėti teigiamas pasekmes, taigi, jei kažkoks įsitikinimas sukelia teigiamas pasekmes, jis gali būti tiek teisingas, tiek klaidingas.

Svarbu pabrėžti, kad apeliavimas į pasekmes yra laikomas logine klaida tik tada, kai išvadai suteikiama teisingumo vertė (teisinga arba klaidinga) (Walton 1999). Kai argumentas, kuriuo apeliuojama į pasekmes, nesuteikia teiginiui teisingumo vertės, o yra nukreiptas už (arba prieš) tam tikrus veiksmus, jis nėra laikomas klaida (Walton 1999).

Apeliavimas į pasekmes susijęs su apeliavimo į emocijas ir slidžios nuokalnės loginėmis klaidomis, bei tikėjimo iš troškimo (Wishful thinking) kognityviniu šališkumu, dėl kurio žmonės turi polinkį tikėti tuo, kas jie nori, kad būtų tiesa, nepriklausomai nuo to, kaip tai yra paremta įrodymais. Tikėjimas iš troškimo gali būti perteiktas argumento forma: norėčiau, kad X būtų teisingas, todėl X yra teisingas; taip pat ir negatyvi forma: norėčiau, kad X būtų klaidingas, todėl X yra klaidingas. Kaip ir apeliavimo į pasekmes atveju, taip ir šiuo, klaida kyla tik tuomet, kai teiginiui suteikiama teisingumo vertė (šiuo atveju remiantis vien troškimo demonstravimu).

Pavyzdžiai

A. „Tu negali evoliucijos teorijos pripažinti teisinga, nes tuomet mes esame ne geresni už beždžiones“ (Bubelis ir Jakimenko 2012).

B. Jei pripažinsime, kad klimato kaita yra reali problema, tai sukels paniką ir ekonomikos nuosmukį, todėl klimato kaita nevyksta.

C. Angelai egzistuoja. Taip yra todėl, kad aš jaučiuosi geriau, manydamas, kad jie egzistuoja. (Paaiškinimas: tam tikras įsitikinimas gali turėti teigiamas pasekmes, būti naudingas tam tikromis aplinkybėmis, tačiau tai nepadaro jo teisingu.)

D. Dievas tikrai egzistuoja, nes kai pradėjau juo tikėti, tapau laimingesniu ir geresniu žmogumi. (Paaiškinimas: įsitikinimo priėmimas, šiuo atveju, turi teigiamas pasekmes asmeniui, tačiau tai nei įrodo, nei paneigia Dievo egzistavimą.)

E. Krikščionybė skatina žmones elgtis moraliai, dėl to ji yra teisinga. (Visų pirma, krikščionybė ne visuomet skatina elgtis moraliai (pvz. kryžiaus karai, inkvizicija) antra, iš to, kad kai kurie žmonės priėmę krikščionybę elgiasi moraliai, neplaukia tai, kad krikščionybė yra teisinga.)

Relevantiškumo nepaisymas

(Loginės klaidos kategorija)

Didelė dalis loginių klaidų kyla dėl prielaidų, kurios iš pažiūros atrodo relevantiškos (t. y. prasminė informacijos paklausa ir gautas pranešimas atitinka) išvadoms, bet iš tiesų tokios nėra. Jos įvardinamos kaip relevantiškumo klaidos (Walton 2004).