12. Vyšnių atrinkinėjimas

(Cherry picking)

Paveikslas – Joseph-Marie Vien, Meilės pirklė, 1763

Ši loginė klaida daroma tada, kai asmuo atsirenka tik jo poziciją patvirtinančius įrodymus ir praleidžia tuos, kurie jai prieštarauja.

Vyšnių atrinkinėjimo loginė forma:

Įrodymai A ir įrodymai B yra prieinami;
Įrodymai A paremia asmens 1 poziciją;
Įrodymai B paremia priešingą poziciją;
Pateikiami tik įrodymai A.

Pasidalink

Plačiau

Klaidą įvardinantis terminas paremtas uogų rinkimo pavyzdžiu, kuomet atrenkamos tik sveikos ir prinokusios uogos, o kitos paliekamos. Teisėsaugoje vartojamas alternatyvus terminas „įkalčių slėpimas“, kuomet atrenkami tik palankūs įkalčiai.

Kaip ir skubotas apibendrinimas, taip ir ši loginė klaida kyla dėl svarbios informacijos praleidimo, tačiau šiuo atveju atliekamas parankios informacijos atrinkimas ir nepalankios informacijos nuslėpimas ginamai tezei pagrįsti. Gali būti nuslepiama įvairi informacija, tiek mokslinių tyrimų duomenys, tiek įkalčiai svarbūs teismo byloje, kartais tai tiesiog konteksto nenurodymas, be kurio pateikta informacija gali suklaidinti (Arp et al. 2019). Analizuojant statistinius duomenis ji daroma tada, kai asmuo koncentruojasi ties nuokrypiais ar anomalijomis, išsiskiriančiomis iš visų duomenų. Kai ši klaida daroma netyčia, viena iš priežasčių yra patvirtinimo šališkumas, dėl kurio žmonės turi polinkį atsirinkti informaciją patvirtinančią jų įsitikinimus.

Norint atremti tokio tipo argumentą, pirmiausia galima parodyti, kad oponentas praleidžia svarbią informaciją ir tuomet aptarti praleistą informacija, parodyti kodėl ji yra svarbi.

Dažnai pasitaiko teisme, pseudomoksle, tarp sąmokslo teorijų skleidėjų, reklamoje, politinėse kalbose.

Pavyzdžiai

A. Teismo posėdyje advokatas mėgina nuslėpti įrodymus nepalankius ginamam asmeniui.

B. Kreacionistas kritikuodamas evoliucijos teoriją cituoja Čarlzą Darviną: „Kad akis su visais savo neprilygstamais įtaisymais būtų galėjusi susidaryti veikiant vien natūraliajai atrankai, tokia pažiūra, atvirai prisipažįstu, rodos, didžiausias absurdas“ Tačiau biologas jam atsako, kad tai yra nepilna citata ištraukta iš konteksto ir pacituoja likusią dalį, kurią parašė Darvinas: „Protas man sako, kad galima įrodyti, jog esama daugybės pereinamųjų formų nuo paprastos ir netobulos akies iki sudėtingos bei tobulos…“ (Darwin 2020).

C. Globalinio klimato atšilimo neigėjas tvirtina, kad klimato atšilimas nevyksta, nes dabar balandžio mėnuo ir jo kieme pilna sniego. (Paaiškinimas: nurodymas į tam tikros dienos ar net sezono oro permainas tam tikroje vietoje, nėra pakankamas kiekis informacijos, norint daryti išvadai apie globalinį atšilimą.)

D. Politikas savo kalboje paminėjo miestus, kuriuose jo pasiūlyta programa padėjo sumažinti nusikalstamumo lygį, tačiau nenurodė nė vieno miesto, kuriame nusikalstamumas išaugo.

Faktų praleidimas

(Loginės klaidos kategorija)

Antra kategorija įvardijama kaip faktų praleidimo klaidos, šio tipo argumentuose norint įtikinti išvados teisingumu, praleidžiami svarbūs komponentai, kurie yra nepalankūs argumentui ir taip pat sukuriamas įspūdis, kad galimų pasirinkimų yra mažiau nei yra iš tiesų.