28. Viena priežastis
(Single cause fallacy)
Paveikslas – Artemisia Gentileschi, Judita nužudo Holoferną, 1614
Ši klaida daroma tada, kai asmuo tvirtina, kad yra tik viena įvykio priežastis, nors iš tiesų yra kelios.
Vienos priežasties loginė forma:
- Nutiko įvykis A;
- Veiksnys B identifikuojamas kaip A priežastis;
- Daroma išvada, kad B yra vienintelė A priežastis.
Pasidalink
Plačiau
Nustatyta įvykio priežastis, gali būti tik viena iš daugelio, todėl kai daroma vienos priežasties klaida, vyksta priežastinių ryšių supaprastinimas. Nors žmonės linkę supaprastinti, iš tiesų daugumos įvykių priežastys būna kompleksiškos ir susideda iš įvairių veiksnių. Kompleksiškumo įsisąmoninimas gali padėti išvengti vienos priežasties loginės klaidos.
Pavyzdžiai
A. Kaltinamasis nušovęs žmogų tvirtina, kad dėl visko yra kaltas alkoholis, tą vakarą jis kiek padaugino ir dėl to įvykdė nusikaltimą. (Paaiškinimas: tokio tipo situacija yra gerokai kompleksiškesnė ir alkoholis yra tik vienas iš komponentų prisidėjusių prie nusikaltimo įvykdymo. Alkoholis, kartu su pykčiu, baime ar kita emocinė būsena, kitos aplinkybės, tokios kaip ginklo turėjimas, buvimas tam tikroje aplinkoje, galbūt išankstinis nusiteikimas, kartu vedė prie žmogžudystės.)
B. Bankrutavus stambiai įmonei, jos darbuotojai pradėjo kaltinti prastą finansų valdymą. (Paaiškinimas: bankroto priežastis gali būti gerokai kompleksiškesnė nei vien prastas finansų tvarkymas, prie to galėjo prisidėti rinkos pokyčiai, konkurencija, neefektyvus vadovavimas ar teisinės problemos.)
C. Vienintelė pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo Austrijos-Vengrijos erchercogo Pranciškaus Ferdinando Habsburgo nužudymas. (Paaiškinimas: šis įvykis buvo svarbus pretekstas karui pradėti, bet ne vienintelė priežastis, be jo svarbūs tokie veiksniai kaip militarizavimasis, susiskaldymas į aljansus, imperialistinių ir nacionalistinių pažiūrų sklidimas.)
D. Neblaivus vairuotojas, rašęs tekstinį pranešimą už vairo, dėl avarijos kaltina į kelią išbėgusią voverę (Bennett 2013).
Priežastingumo supainiojimas
(Loginės klaidos kategorija)
Į paskutinę kategoriją patenka priežastinės loginės klaidos, susijusios su netinkamu priežasties ir pasekmės supratimu. Argumente pateikiami faktai gali būti tarpusavyje susiję, tačiau tai dar nereiškia, kad tarp jų yra priežasties ir pasekmės ryšys.