15. Nežinojimo argumentas

(Argument from ignorance)

Paveikslas – Jacques-Louis David, Sokrato mirtis, 1787

Ši klaida nutinka tada, kai asmuo neradęs įrodymų teiginiui pagrįsti ar paneigti, daro išvadą apie šio teiginio teisingumą.

Nežinojimo argumento loginė forma:

Nėra įrodymų, kad X yra teisingas;
Vadinasi, X yra klaidingas.

Arba:

Nėra įrodymų, kad X yra klaidingas;
Vadinasi X yra teisingas.

Pasidalink

Plačiau

Asmuo atlikdamas šią klaidą nusimeta įrodymo naštą, t. y. vietoje įrodymų pateikimo, savo tvirtinimą tiesiog priima kaip teisingą. Galima tvirtinti, kad kažkur kosmose skraido porcelianinis arbatinukas arba visatą sukūrė skraidantis spageti monstras, arba po namus laksto nematomas, neužčiuopiamas, negirdimas vienaragis (Dawkins 2010). Nesunku prigalvoti įvairių teiginių, kurie yra nefalsifikabilūs (tokie, kurių neišeina paneigti), tačiau negalėjimas kažko paneigti, nedaro to savaime teisingu.

Nežinojimo argumentas yra susijęs su įrodymo naštos perkėlimu (Shifting the burdeen of proof). Ši klaida daroma tada, kai asmuo tvirtina, kad kažkas yra teisinga, nes jo oponentas negali įrodyti, kad tai yra klaidinga, taip ne tik nusimetama įrodymo našta, bet dar ir perkeliama kitam asmeniui. Tačiau įrodymo pareiga turėtų atitekti tam, kas pareiškia teiginį (Dawkins 2010).

Taip pat, specifine nežinojimo argumento forma galima laikyti asmeninės nekompetencijos argumentą (Argument from personal incredulity). Ši loginė klaida įvyksta tada, kai asmuo teiginius laiko klaidingais, nes su jais susijusius reiškinius, sunkiai supranta, nežino, kaip jie veikia arba nenori jais tikėti (Bennett 2013). Loginė asmeninės nekompetencijos forma yra: negaliu įsivaizduoti, kad kažkas gali būti teisinga, todėl tai yra klaidinga. Toks samprotavimas yra klaidingas, nes vien todėl, kad kažkas negali įsivaizduoti kaip tam tikras teiginys gali būti teisingas ar klaidingas, nesuteikia pagrindo teigti apie to teiginio teisingumą ar klaidingumą.

Pavyzdžiai

A. Vaiduokliai egzistuoja, nes niekas neįrodė, kad jie neegzistuoja (Walton 1996a). (Daroma nežinojimo argumento klaida.)

B. Niekas neįrodė, kad ateiviai nesilanko žemėje, todėl neabejoju, kad jie čia pasirodo. (Daroma nežinojimo argumento klaida.)

C. Niekas neįrodė, kad šis preparatas yra kenksmingas, todėl jis yra tinkamas vartoti. (Daroma nežinojimo argumento klaida.)

D. Aš esu teisus, nes tu negali įrodyti, kad aš klystu. (Daromas įrodymo naštos perkėlimas.)

E. Kodėl esi toks skeptiškas dėl ekstrasensorinio suvokimo? Ar gali įrodyti, kad jis neegzistuoja? (Daromas įrodymo naštos perkėlimas.)

F. Iliustruodamas įrodymo naštos perkėlimą, filosofas Betrtanas Raselas pareiškė, kad tarp Žemės ir Marso yra mažas porcelianinis arbatinukas, skriejantis aplink Saulę. Kadangi niekas neįrodys, kad šis teiginys yra klaidingas, jis turi būti laikomas teisingu (Dawkins 2010). (Daromas įrodymo naštos perkėlimas.)

G. Vienas ūkininkas teigia: „virš laukų mačiau ateivių laivą“, antrasis ūkininkas klausia „ar galėtum kaip nors įrodyti, kad jis ten buvo?“, tuomet pirmasis ūkininkas atšauna „tu negali įrodyti, kad aš nemačiau ateivių laivo!“ (Daromas įrodymo naštos perkėlimas.)

H. Neįsivaizduoju kaip žmonės galėjo evoliucionuoti iš vienaląsčių organizmų, evoliucijos teorija negali būti teisinga. (Daroma asmeninės nekompetencijos klaida.)

I. Sunku įsivaizduoti kaip NASA galėjo nusileisti mėnulyje, todėl manau, kad pateikti įrašai yra suklastoti. (Daroma asmeninės nekompetencijos klaida.)

Faktų praleidimas

(Loginės klaidos kategorija)

Antra kategorija įvardijama kaip faktų praleidimo klaidos, šio tipo argumentuose norint įtikinti išvados teisingumu, praleidžiami svarbūs komponentai, kurie yra nepalankūs argumentui ir taip pat sukuriamas įspūdis, kad galimų pasirinkimų yra mažiau nei yra iš tiesų.