4. Apeliavimas į emocijas
(Appeal to emotions)
Paveikslas – Jacques-Louis David, Telemacho ir Eucharisės atsisveikinimas, 1818
Ši loginė klaida daroma tuomet, kai pateikiant argumentą bandoma manipuliuoti oponentų emocijomis vietoje pagrįstų ar įtikinamų argumentų pateikimo.
Apeliavimo į emocijas loginė forma:
- Jei nepriimsi, kad X yra teisingas, nutiks kažkas baisaus (liūdno, linksmo, etc.);
- Todėl X yra teisingas.
Pasidalink
Plačiau
Apeliavimas į emocijas yra bendra kategorija, apimanti keletą loginių klaidų, kuriose naudojamasi emocijomis siekiant laimėti ginčą. Išskiriamas apeliavimas į baimę, gailestį, pyktį, laimę ir kitus jausmus.
Svarbu pažymėti, kad apeliavimas į emocijas nėra loginė klaida, jei yra tiesiogiai susijęs su tema, pvz. kai diskusija susijusi su asmeniniais išgyvenimais. Be to, logiškas ir nuoseklus argumentas, kartais, gali sukelti tam tikras emocijas. Apeliavimas į emocijas laikomas klaida, tuomet, kai vietoje įrodymų pateikimo tiesiog sukeliamos emocijas, taip jomis užmaskuojant faktą, kad reiškiama pozicija neturi jokios įtikinamos ar racionalios priežasties.
Kiekvienas iš mūsų yra veikiamas emocijų, todėl apeliavimas į jas yra dažnai pasitaikanti ginčo taktika, kurią galima aptikti religiniuose, pseudomoksliniuose ar politiniuose debatuose ir paskaitose, rinkimų kampanijose, reklamoje ir daugelyje kitų sričių.
Pavyzdžiai
A. Potitikas savo rinkimų kampanijoje teigia, kad ankstesni politikai visus nuvylė, valstybė sužlugdyta, nėra darbo vietų, imigracija nekontroliuojama. Tuomet tvirtina, kad balsuotų už jį ir jis viską sutvarkys. (Daroma apeliavimo į pyktį klaida.)
B. Vaikas klausia mamos kas nutiktų, jei jis netikėtų Dievu, mama atsako, kad vaikas pakliūtų į pragarą. (Daroma apeliavimas baimę klaida.)
C. Gaiviųjų gėrimų kompanija reklamuodama prastos kokybės produktą nesureikšmina jo skonio ar maistinės vertės, vietoje to tvirtina, kad jų gėrimas padės pasijusti laimingu, todėl jį verta pirkti. (Daroma apeliavimo į laimę klaida.)
D. Studentas teigia, kad jo egzaminas yra įvertintas neteisingai. Jis teisinasi, kad ilgai ir sunkiai dirbo, ir kad jo karjera priklauso nuo to ar gaus gerą įvertinimą. Dar priduria, kad jei neišlaikys, jis bus sužlugdytas. (Daroma apeliavimo į gailestį klaida.)
Relevantiškumo nepaisymas
(Loginės klaidos kategorija)
Didelė dalis loginių klaidų kyla dėl prielaidų, kurios iš pažiūros atrodo relevantiškos (t. y. prasminė informacijos paklausa ir gautas pranešimas atitinka) išvadoms, bet iš tiesų tokios nėra. Jos įvardinamos kaip relevantiškumo klaidos (Walton 2004).