3. Apeliavimas į autoritetą

Priešingai nei argumente prieš žmogų, kuriuo kritikuojamas asmuo siekiant sumenkinti tam tikrą poziciją, pateikiant apeliavimą į autoritetą, pasitelkiama eksperto nuomonė siekiant pagrįsti savo poziciją (Walton 2008). Nuoroda į autoritetą savaime nėra klaida, tarkime, diskutuojant apie juodąsias skyles galima cituoti Stiveną Hokingą. Tačiau siekiant pagrįsti tam tikrą teiginį, vien nurodyti į autoritetą nepakanka, nes jo nuomonė nebūtinai yra teisinga. Kartais autoritetas yra nepatikimas arba ne visi jį laiko autoritetu. Svarbu išsiaiškinti kiek nurodyto eksperto požiūris dera su kitų tos srities ekspertų požiūriais, išsiaiškinti ar yra tos pačios srities ekspertų, kurių nuomonės tuo pačiu klausimu išsiskiria. Svarbu koncentruotis ne į tai, kad tam tikras autoritetas kažką tvirtina, bet kaip jis savo teiginius pagrindžia, ar jo argumentai yra stiprūs.

Apeliavimo į autoritetą atmainos yra apeliavimas į abejotiną autoritetą ir anoniminis autoritetas. Apeliavimo į abejotiną autoritetą loginė klaida daroma tada, kai grindžiant tam tikrą poziciją, nurodomas autoritetas iš tiesų net nėra autoritetas. Anoniminio autoriteto loginė klaida skiriasi nuo prieš tai minėtų tuo, kad autoritetas nėra konkrečiai įvardinamas ir nėra galimybės jo nustatyti, vietoje tikslaus įvardinimo vartojami tokie žodžiai kaip: „tyrimai parodė“, „mokslininkai teigia“, „jie tvirtina“.