Spustelėkite ant loginės klaidos ir sužinosite daugiau
Kuo toks mąstymo įrankis naudingas?
Loginė klaida yra argumentas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo solidus, tačiau gali būti paneigtas samprotaujant. Tai skiriasi nuo subjektyvios nuomonės bei argumento, kurio neteisingumą galima įrodyti faktais. Pozicija laikoma logine klaida tuomet, kai pažeidžia logikos taisykles ar yra kokiu nors būdu apgaulinga.
Paprastai žmonės daro tokias klaidas ne todėl, kad ketina pateikti apgaulingus argumentus, o todėl, kad neskyrė pakankamai laiko logiškai apmąstyti savo poziciją. Tačiau verta žinoti, jog kartais klaidingi argumentai pateikiami siekiant pakeisti klausytojo ar skaitytojo nuomonę bei susilpninti kylančius prieštaravimus.
Gebėjimas atpažinti logines klaidas bei žinojimas, kaip jos atsiranda, naudingas sprendžiant ginčus tiek asmeninėje, tiek profesinėje aplinkoje. Tikimės, jog žemiau pateikti pavyzdžiai padės išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, paskatins argumentus vertinti kritiškai ir labiau įsigilinti į sprendžiamus klausimus.
Loginių klaidų kategorijos
Galima rasti įvairių mėginimų kategorizuoti neformalias mąstymo klaidas. Šioje vietoje visos klaidos skirstomos į penkias grupes susijusias su relevantiškumu (relevance), faktų praleidimu (ommision), paslėptomis prielaidomis (presumption), kalbos dviprasmiškumu (ambiguity) ir priežastingumu (causality).
1. Relevantiškumas
Didelė dalis loginių klaidų kyla dėl prielaidų, kurios iš pažiūros atrodo relevantiškos (t. y. prasminė informacijos paklausa ir gautas pranešimas atitinka) išvadoms, bet iš tiesų tokios nėra. Jos įvardinamos kaip relevantiškumo klaidos (Walton 2004).
2. Ignoravimas
Šio tipo argumentuose norint įtikinti išvados teisingumu, praleidžiami svarbūs komponentai, kurie yra nepalankūs argumentui arba iškraipoma tam tikra pozicija (2011 Jacob) ir taip pat sukuriamas įspūdis, kad galimų pasirinkimų yra mažiau nei yra iš tiesų.
3. Prielaida
Paslėptos prielaidos argumentai priklauso nuo kokios nors prielaidos, kuri paprastai yra nenurodyta ir neparemta. Neišreikštos prielaidos nustatymas padeda atskleisti klaidą argumente.
4. Dviprasmiškumas
Kai kurios loginės klaidos atsiranda dėl dviprasmių, neaiškių ar prieštaringų žodžių ar sakinių vartojimo argumente. Jos gali būti įvardinamos kaip kalbos neaiškumo klaidos.
5. Priežastingumas
Į paskutinę kategoriją patenka priežastinės loginės klaidos, susijusios su netinkamu priežasties ir pasekmės supratimu.
kur kitos klaidos?
Priskaičiuojama virš 300 loginių klaidų (Benett 2013), dalis jų patenka į tą pačią kategoriją, pvz. apeliavimas į pyktį ir apeliavimas į baimę yra loginės klaidos vadimanos apeliavimu į emocijas variacijos. Loginės klaidos skirstomos į formalias logines klaidas ir neformalias logines klaidas. Formaliosios klaidos randamos loginės įrodymo (argumentacijos) struktūros analizės būdu. Neformalias klaidas galima pastebėti tik analizuojant argumento turinį (Bubelis, Jakimenko 2012).
apribojimai
Čia pateikiamas sąrašas dažniausiai pasitaikančių neformalių loginių klaidų. Prie kiekvienos loginės klaidos parašyta bendra jos forma arba struktūra, kai kuriais atvejais struktūros aptikimas padeda nustatyti klaidą, tačiau vien aptikus tokią formą dar nereikėtų daryti išvados, kad tyrinėjamas argumentas yra loginė klaida, ši struktūra tik padeda identifikuoti galimą klaidą, tačiau jos nustatymui svarbu atsižvelgti į kontekstą ir turinį, nes kai kuriais atvejais tokios formos argumentas gali būti nelaikomas klaida.
1. NETINKAMA IŠVADA
(Irrelevant conclusion)
Netinkamos išvados loginė klaida daroma tada, kai argumentas yra nerelevantiškas įrodinėjamai išvadai.
Prisidėk
paremk
Pasirink sumą, kurią norėtum skirti kas mėnesį draugijos veiklai remti, arba skirk vienkartinę paramą. Sustiprink esamus draugijos projektus ir prisidėk prie naujų. Prisidėk prie konstruktyvaus skepticizmo ir tapk pokyčio dalimi. Užsuk į draugijos Patreon kanalą.
pranešk
Pranešk draugijai apie pastebėtus pažeidimus:
- Dezinformacija, melagienos, nepagrįsti tiesos teiginiai;
- Vartotojų teisių pažeidimai, klaidinimas, pavojingi produktai ir paslaugos;
- Pliuralistinės visuomenės principo pažeidimai.
savanoriauk
Įgalink savo kompetencijas prisidėdamas prie draugijos:
- Tyrimai, žurnalistika, viešieji ryšiai, komunikacija, renginių organizavimas;
- Media turinio kūrimas – grafika, animacija, video;
- Teisinis reguliavimas, advokacija;
- Vadyba, paramos pritraukimas, partnerysčių vystymas;
prisijunk
Prisijunk prie draugijos tapdamas jos nariu/nare.
- Dalyvauk draugijos visuotiniuose susirinkimuose;
- Teik savo siūlymus draugijos veiklai;
- Atėjus laikui rink valdybos narius;
- Pirmas/pirma gauk naujienas ir pakvietimus į specialius renginius.