Bet galime paporinti ir plačiau. Info rasite žemiau. Yra ir foto.
Vilniaus rajono garbės piliečio statusas suteikiamas arba panaikinamas tik tarybos balsų dauguma. Tas pats ir norint pervadinti gatves. Visa galia šiais klausimais jų rankose. Jie savo politinę galią naudoja aiškiai – užmerkia akis prieš nusikaltimus, aukas ir vengia įgyvendinti teisingumą.
Valdemaras Tomaševskis, Marija Rekst, Rita Tamašunienė ir kiti Tomaševskininkai investavo savo laiką, pinigus, pažintis, politinį kapitalą į tai, kad būtų didesnis bažnyčios ir valstybės persipinymas, didėtų Lenkijos banyčios galia Lietuvoje. Gulbinowiczius ir Tomaševskininkai apsikeitė garbės titulais ir apdovanojimais.
Jiems pripažinti realybę sunku ne vien dėl Gulbinowicziaus atvejo. Lenkijoje pedofilijos atvejų katalikų bažnyčioje yra daugybė. Daugybė ir nusikaltimų dangstymo, pedofilų perkėlimo į kitas parapijas slepiant nusikaltimus. Realybės pripažinimas reikštų, kad griūna pavyzdingosios krikščioniškosios Lenkijos mitas.
Mišias Aušros Vartų koplyčioje aukojo vilnietis kardinolas Henrikas Gulbinovičius. Tai buvo padėkos mišios, žyminčios kunigo 90-ojo gimtadienio minėjimo pradžią. Mišių metu kardinolas įteikė specialius apdovanojimus – Vroclavo arkivyskupijos Tūkstantmečio žiedus – Aušros Vartų koplyčios rektoriui monsinjorui Janui Kasiukiewicziui ir Europos Parlamento nariui bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Waldemarui Tomaszewskiui.
Lietuvos kultūros viceministras Edvardas Trusevičius įteikė kardinolui Gulbinovičiui aukščiausią Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis apdovanojimas kardinolui įteiktas už kultūrinio dialogo stiprinimą ir religinių bei dvasinių vertybių propagavimą.
„Šis ženklelis yra mūsų nuolanki padėkos išraiška kardinolui už jo suteiktą paramą Lietuvai“, – sakė viceministras Trusewiczius.
Iškilmingose Mišiose dalyvavo 170 asmenų delegacija iš Žemutinės Silezijos, lydėjusi kardinolą vienos dienos vizito metu, taip pat lenkų bendruomenės Lietuvoje atstovai. Tarp jų buvo Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Lietuvoje Stanisław Cygnarowski; jau minėtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (AWPL) pirmininkas Waldemar Tomaszewski; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, Seimo nariai Rita Tamašunienė, Wanda Krawczonok ir Jarosław Narkiewicz; Lietuvos energetikos ministras Jarosław Niewierowicz; energetikos viceministrė Renata Cytacka; kultūros viceministras Edward Trusewicz; žemės ūkio viceministrė Leokadia Poczykowska; Vilniaus rajono merė Maria Rekść; Šalčininkų rajono meras Zdzisław Palewicz; Vilniaus mero pavaduotojas Jarosław Kamiński; Artūras Ludkowskis, Lenkų namų Vilniuje direktorius; ir daugelis kitų.
„Jis toks geras, telaimina jį Dievas“, – atsiduso močiutės prie Aušros vartų, o politikai, įpratę kalbėti viešai, emocijų užgniaužtais balsais linkėjo geriausio. Vienos dienos vizito į Vilnių metu kardinolas Henrykas Gulbinovičius ne tik priėmė oficialių delegacijų garbę. Jis galėjo akimirkai stabtelėti pasikalbėti su pagyvenusia moterimi ar mažu vaiku, ir su kiekvienu iš jų rasdavo bendrą kalbą.”
„Mums pasisekė gyventi ir dirbti kartu su tokiu paprastu, tačiau didžiu žmogumi. Tai mūsų kukli padėka už milžinišką Valdemaro Tomaševskio darbą Vilniaus rajono labui. Galima būtų sukurti serialą, pasakojantį apie Pirmininko įdėtas pastangas į Vilniaus rajono vystymą“, – sakė Marija Rekst.
Jarosław Czubiński, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministro Grzegorz Schetyna vardu pasveikino Valdemarą Tomaševskį. „Ištikimybė vertybėms, sąžiningumas ir tradicinis prisirišimas prie šūkio „Dievas, garbė, tėvynė“ – visi jie yra matomi kasdieninėje Valdemaro Tomaševskio veikloje“, – sveikino Grzegorz Schetyna.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime pirmininkė Rita Tamašunienė džiaugėsi, kad Valdemar Tomaševski tinkamai vykdo Dievo valią, ir, nepaisant puikių matematinių ir organizacinių sugebėjimų, netapo matematiku ar savo gerovę kuriančiu verslininku, tačiau pasirinko politiko ir Lietuvos lenkų visuomenės vedlio kelią.
Kas sieja kunigą pralatą Juzef Obrembski, kunigą Antoni Dziekan, kunigą Dariusz Stanczyk, Andrzej Stelmachovski, Valdemarą Tomaševskį ir kardinolą Henryk Gulbinowicz? Visoms šioms iškilioms asmenybėms buvo suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas.
„V. Tomaševski jau nuo seno „de facto“ yra Vilnijos garbės pilietis. Titulai nespėja paskui šio vakaro kaltininko nuopelnus“, – kaip visada išradingai LLRA Švenčionių skyriaus vardu sveikino Seimo narys Zbignev Jedinski.
Negalėjau patikėti, kad Lietuvoje yra lenkų, kurie gali nešioti vadinamąją Georgijaus juostelę ant švarko. Tai tas pats, kas žydui dėvėti svastiką. Bet kuris lenkas, kuris nešioja Rusijos valstybės simbolius, spjauna lenkų tautai ir Lenkijos istorijai į veidą. Nesuprantu, kaip lenkų rinkimų sąraše yra beveik vien rusai. Tada man kyla klausimas, kas yra lenkas, o kas – rusas. Man Lenkija nėra Rusija, o lenkas nėra sovietinis žmogus.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst 2017 birželio 9 d., penktadienį Vroclave (Lenkija) kardinolui Henrikui Gulbinowicziui įteikė Vilniaus rajono garbės piliečio regalijas.
Iškilminga ceremonija įvyko akcijos „Išgelbėk prosenelio kapą nuo užmaršties“ (lenk. „Mogiłę pradziada ocal od zapomnienia“) baigiamojo dviejų dienų koncerto metu.
„Vilniaus kraštas džiaugiasi turėdamas tokį Pilietį“, – įteikdama apdovanojimą sakė merė Marija Rekst bei pabrėžė, kad kardinolui šis titulas suteiktas už krikščioniškų vertybių ir tradicijų puoselėjimą.
Popiežius Leonas XIV specialioje audiencijoje priėmė ECR frakcijos atstovus, kurių metu suteikė ganytojišką palaiminimą ir apsikeitė keliais žodžiais su kiekvienu politiku atskirai. Pokalbio su Šventuoju Tėvu metu Waldemaras Tomaszewskis supažindino Leoną XIV su partijos pavadinimu: Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, ypač su antrąja pavadinimo dalimi, kuri reiškia krikščioniškų vertybių pasaulį. Jis taip pat įteikė Jo Šventenybei partijos logotipą – krikščionišką žuvies su šeima simbolį, kuris sulaukė palankaus popiežiaus atgarsio.
2020 m. lapkričio 6 d. Šventojo Sosto nunciatūra Lenkijoje pranešė, kad po kanoninio tyrimo Vatikanas kard. Gulbinowicziui pritaikė šias drausmines priemones:
„Tuo metu dar buvau gana jaunas kunigas. Kaip tik ruošiausi aukoti mišias vienuolėms, kai prie manęs priėjo moteris ir paklausė, ar žinau, kad Stalinas mirė. Tuo metu ji dirbo valytoja vienoje vyriausybės įstaigoje ir apie tai sužinojo iš ten. Aš nežinojau, o ji tyliai atsiduso: „Kas už jį melsis?“ Akimirką buvau be žado… Akimirką tylėjau, o tada pasakiau: „Einu pas vienuoles į mišias ir aš jas už jį aukosiu“, – „Kurier“ sakė kunigas.
Taigi jis aukojo mišias už Staliną. Tuo metu jo elgesys neturėjo daug šalininkų, bet, kaip vėliau kalbėjomės, jam tai labai padėjo. Iki šiol jis įsitikinęs, kad tai buvo Dievo ranka, nes tam tikra prasme ši paprasta moteris sutramdė jo išdidumą ir išmokė jį vienos labai svarbios pamokos: kad neturi teisės teisti nieko, nes net ir blogiausias vagis visada savyje turi gerą sėklą. Ir užuot smerkę, turėtume jam ištiesti pagalbos ranką. Galima pasmerkti žmogaus veiksmus, bet ne patį žmogų.
Be to, visą gyvenimą labai stengiausi, kad niekas manęs neužstotų nuo žmogiškosios būsenos“, – sakė kardinolas.
Jūs apie aukas kalbate. Mano žiniomis, klausiausi konferencijos Lenkijoj, kad vienas tiktais pasiskundė, net ir buvo kviečiami iš visuomenės žmonės, kurie nukentėjo. Nebuvo tokių, kurie kreiptųsi, kad būtent buvo daugiau aukų. Gal čia Lietuvoj yra, jūs turit omeny?
Aš nežinau tų aukų. Jeigu turėčiau būtent faktus apie aukas, mano sprendimas būtų visiškai kitoks. Bet jūs taip, nu, galima pasakyti, nu, pastoviai kartojat, kad buvo kažkokios aukos ir buvo pedofilija. Nei vieno, nei kito nebuvo.
Ir man atrodo, kad jisai vienintelis, nors buvo kviečiami kiti žmonės, kad, nu, paviešintų savo, jeigu jie buvo ten, nu, nukentėję nuo kardinolo, tai bet tokių daugiau neatsirado. Aš pasakysiu dar asmeniškai pažinojau, kardinolą buvau su juo sutikęs du kartus.
Aš tik norėčiau, taip sakant, šiek tiek statistikos pateikti. Visoje Katalikų Bažnyčioje pasaulyje procentiškai yra mažiau pedofilijos atvejų nei 2020–2024 metais suburtoje Konservatorių, Laisvės partijos ir už korupcinius nusikaltimus teistos partijos grupėje Seime. Ačiū.
Labai nevienareikšmiškai tas Vatikano sprendimas priimamas katalikų bendruomenėje. Jeigu balsuočiau, labai pamąstyčiau, nes nesu tas žmogus, kuris skuba viską pasmerkti ir lipdyti kokias nors etiketes. Aš tikrai šitoje situacijoje susilaikyčiau.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Daniel Ilkevič pateikė tarybai 2025 09 26 posėdžio metu svarstyti sprendimo projektą:
DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2015 M. BALANDŽIO 29 D. SPRENDIMO NR. T3-220 „DĖL GARBĖS PILIEČIO VARDO SUTEIKIMO KUNIGUI KARDINOLUI HENRIKUI ROMANUI GULBINOVIČIUI“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS.
Vilniaus rajono savivaldybės Meras Robert Duchnevič pateikė tarybai 2026 02 13 posėdžio metu svarstyti sprendimo projektą:
T1-40 Dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvės pavadinimo keitimo į Buivydžių gatvės pavadinimą Vilniaus rajono savivaldybėje, Buivydžių seniūnijoje, Akuotninkų kaime, Balinių kaime, Buivydžių I kaime, Karužiškių viensėdyje, Pakalnių kaime, Punžonių kaime ir Stražninkų viensėdyje.
IR
T1-41 Dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvės pavadinimo
keitimo į Gabrieliaus Jano Mincevičiaus gatvės pavadinimą Vilniaus rajono savivaldybėje, Nemenčinės miesto seniūnijoje, Nemenčinės mieste.
Jeigu dar neparėmei šios peticijos, kviečiame tai padaryti. Kiekvienas šiai peticijai paaukotas 1 EUR leis mums pasiekti apie 100 žmonių.
Kiekvienas šiai peticijai paaukotas 1 EUR leis mums pasiekti apie 100 žmonių.
2023 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą panaikinti Dennisui Hastertui suteiktą Vilniaus garbės piliečio vardą. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas buvo nuteistas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bei bankinį sukčiavimą, susijusį su mokėjimais už tylėjimą apie šiuos nusikaltimus. Savivaldybės tarybos nariai pabrėžė, kad tokie nusikaltimai yra nesuderinami su garbės piliečio vardo reikšme ir vertybėmis, kurias siekia atstovauti Vilniaus miestas.
Bet pasirodo tokia principinga Vilniaus miesto pozicija nėra pavyzdys Vilniaus rajono savivaldybės tarybai.
Henrikas Romanas Gulbinowiczius studijavo Liublino katalikiškajame universitete (KUL), kur 1951–1955 m. gilinosi į moralės teologiją ir etiką (katalikiškos moralės filosofijos sritis) ir 1955 m. įgijo moralės teologijos daktaro laipsnį. Po to jis 1956–1959 m. tarnavo kaip universiteto kapelionas Balstogėje, vėliau dėstė šias disciplinas seminarijose bei teologiniuose mokymo centruose.
