Pasaulis be nusikalstamumo - ne bažnyčios valioje. Ir ne Waldemar.

2024 11 07 | Autorius/ė – Gintautė Riabovaitė

„Amerikonų mokslininkas McDowell padarė tyrimus ir rezultatai buvo stulbinantys: tas, kuris gyvena pagal Šventą raštą, 10 kart mažiau yra linkęs nužudyt kitą žmogų, 4 kart mažiau yra linkęs vogti ir 5,5 kart skriausti kitą žmogų.” (kalba netaisyta) – tokia statistika LRT Seimo rinkimams skirtuose debatuose pasidalino LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis. Tokie duomenys nuteikia pozityviai – panašu, kad reikėtų steigti valstybinę religiją. Tačiau tai skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Verta pabrėžti, kad nepavyko rasti duomenų, kuriuos minėjo W. Tomaszewskis, todėl negalima patikrinti, kokiais metodais ir kuo remiantis buvo gauti šie rezultatai. Belieka ieškoti patikimesnių skaičių, kurie paaiškintų religijos ir nusikalstamumo mažėjimo koreliaciją.

Pasaulis be nusikalstamumo - ne bažnyčios valioje. Ir ne Waldemar - Skeptikų draugija 2

Pasidalink

McDowell – kas jis?

Tomaszewskis remiasi vieno iš amerikiečių apologetų (tikėjimo aiškintojų, besiremiančių argumentais ir logika) – Josh (tėvo) arba Sean (sūnaus) – McDowell tyrimais. Kadangi jie šia tema dirba kartu, esminį dėmesį skirsiu tėvui, kaip pradininkui. Tiesa, jie patys tyrimų neatliko, o rėmėsi kitų surinktais duomenimis.

Jaunystėje Josh McDowell buvo užkietėjęs ateistas. Atvirai kalbėdamas apie vaikystėje patirtą ilgalaikę seksualinę artimo šeimos draugo prievartą, jis akcentuoja, kad būtent ši trauminė patirtis supažindino jį su Biblijos mokslu ir atvedė į tikėjimą [1]. Josh McDowell išgarsėjo, išleidęs savo bestselerį Evidence That Demands a Verdict (1974). Knyga išversta į 44 kalbas, nuolat pildoma, perleidžiama ir iki šių dienų laikoma vienu svarbiausių apologetinių darbų.

Northwestern universiteto emeritas, pramonės inžinerijos ir vadybos profesorius Gordon B. Hazen, šią knygą priskiria beletristinei makulatūrai. Išsamiame analitiniame darbe jis dekonstravo knygą ir pateikė tokias išvadas: autorius yra „sudarinėtojas“ – jis skenuoja literatūrą ir renkasi citatas, kurios patvirtina jo teiginius, ignoruodamas priešingą medžiagą. Daugumą knygos teiginių G. B. Hazenas laiko nepatikimais, klaidinančiais arba tiesiog neteisingais [2]. McDowell knyga turi beveik 900 puslapių, todėl daugelis skaitytojų jai neturi laiko ar noro, o konservatyviesiems krikščionims ji tampa „moksliniu“ patvirtinimu tam, ką jie jau „žino“.

Ši paviršinė duomenų apžvalga kelia paradoksą: kaip gausiausiai Romos katalikų religiją išpažįstantis Lietuvos kraštas, kurį labiausiai atstovauja W. Tomaszewskis, gali pasižymėti tokiu dideliu nusikaltimų skaičiumi?

Prisijunk prie bendrumenės patreon

Tyrimai

Peržvelgus tyrimus, matoma, kad didesnis religinio tikėjimo ir įsitraukimo lygis gali būti suvokiamas kaip lemiantis mažesnį nusikalstamą elgesį. Religijos ir nusikaltimų tyrimų sritis skyla į dvi pagrindines mokslo grupes: religijos sociologijos ir kriminologijos. Religijos sociologijai svarbu tirti moralines normas ir tai, kaip jos formuoja bendruomenių struktūras, padeda palaikyti socialinę tvarką ir kontrolę, dažniausiai pasirenkant vertinti per siaurą – religijos – pjūvį. Tuo tarpu kriminologai į nusikaltimus žvelgia iš makrolygmens: jiems svarbi bendra sąveika tarp įvairių reiškinių (kaip vietovė, skurdas, išsilavinimas, etninė įvairovė ir t.t.), neišskiriant tik religijos. Religijos ir nusikaltimų tyrimų, paskelbtų 2004–2014 m., analizėje siūloma derinti religijos sociologijos ir kriminologijos tyrimų metodus kaip vienas kitą papildančius [3].

Dalis tyrimų pagrindžia religijos svarbą nusikalstamumo mažinime, tačiau tie skaičiai nėra tokie įspūdingi, kokius pateikia W. Tomaszewskis. Reikia suprasti, kad smurtas yra labai kompleksinis reiškinys, ir viena bažnyčia nepajėgi jo išspręsti; kokybiški tyrimai turėtų įtraukti daugybę kintamųjų, kad būtų galima suvokti poveikį. Vertinant religingumą, būtina įvertinti, kokie jo komponentai yra siejami su smurto mažinimu: galbūt tai baimė būti stebimam („Dievas tave mato ir baudžia už nuodėmes“) arba saugios ir palaikančios bendruomenės atradimas [4]. JAV atliktas tyrimas atsižvelgia į įvairius kintamuosius ir jų ryšį su religija. Rezultatai vienareikšmiškai negali teigti, kad bažnyčia yra geriausia priemonė smurtui įveikti; bažnyčia yra kompleksinių priemonių sudedamoji dalis. Tyrimas dar kartą pagrindžia, kad pamaldų lankymas – tai fizinis buvimas bendruomenėje, kuris kuria tarpasmeninius ir socialinius ryšius, kur yra mažiau erdvės smurtui vystytis [5].

O kaip sekuliarios bendruomenės? Ar tolimas santykis su religija padaro jas kruvinas ir smurtines? Tik 0,2 % JAV kalinių save priskiria ateistams [6]. Skamba ironiškai, bet didžiausiu nužudymų skaičiumi JAV pasižymi labiausiai religingos valstijos (Luiziana, Alabama ir kt.) [7]. Europa pasižymi labai aukštu ateizmo ir sekuliarumo rodikliu, kuris nuolat auga. Beveik pusė švedų, dalyvavusių Pew tyrimų centro apklausoje [8], nurodė, kad jiems religija visiškai nesvarbi. Tyrimas, siekiantis išsiaiškinti sekuliarėjančios visuomenės mastą Skandinavijoje, pastebėjo augančius skaičius: vien per 20 metų Norvegijoje žmonių, kurie netiki į Dievą, skaičius padidėjo nuo 14,9 % (1998 m.) iki 30 % (2018 m.) [9]. Tačiau Norvegija tuo pat metu yra viena saugiausių pasaulio šalių, kur nusikaltimų skaičius tolygiai mažėja – nuo 2012 iki 2022 m. vagysčių sumažėjo 41,67 % [10]. Gerovė, lygybė, pasirinkimo laisvė ir socialinis pasitenkinimas prisideda prie saugesnės aplinkos. Pastebima, kad išsivysčiusios industrinės visuomenės eina sekuliariu keliu, o kuo skurdesnė šalis, tuo didesnė religijos įtaka [11], o skurdą dažnai lydi švietimo, socialinės nelygybės, nedarbo ir kitos problemos, kurios tampa nusikaltimų dedamosiomis dalimis.

Oksfordo universiteto antropologai, ištyrę daugiau nei 60 skirtingų pasaulio kultūrų, išskyrė universalius septynis moralės ir bendradarbiavimo bruožus, kurie būdingi visam pasauliui, nepriklausomai nuo išpažįstamos (ar neišpažįstamos) religijos: padėk savo šeimai, padėk savo grupei, nelik skolingas už pagalbą, būk narsus, paklusk vadovaujantiems, sąžiningai dalinkis ištekliais ir gerbk kitų nuosavybę [12]. Šios normos pirmiausiai yra susijusios su bendruomene. Durkheimas teigė, kad pagrindinė religijos funkcija yra stiprinti socialinę integraciją ir užtikrinti moralinę drausmę. Tačiau ir be religijos galime rasti tų, kas tai bendražmogiškai atliepia: NVO veiklos, sporto bendruomenės ar komandos, chorai, teatras, santykiai su šeima ir draugais, politinio ir socialinio aktyvizmo grupės ir kt.

Pasidalink

O kaip Lietuvoje?

Tomaszewskis debatų metu pasidalino, kad dabar tik 30 % vaikų mokyklose renkasi religijos pamokas: „gerai, kad lenkiškose mokyklose 100 % renkasi religiją. Jie bus stipresni, nesmurtaus.” Ar tikrai?

Toliau pateikiamos pastabos neturėtų būti suprantamos kaip nukreiptos prieš konkrečią tautinę mažumą. Šie duomenys pasirinkti dėl to, kad politikas atstovauja lenkų tautinę mažumą Lietuvoje.

Didžiausia lenkų tautybės dalis – 76,3 % – gyvena Šalčininkuose [13]. Lietuvos lenkai tradiciškai yra labai religingi ir didelę reikšmę skiria apeigoms bei bažnyčiai kaip institucijai. Pagal 2021 m. surašymą, Romos katalikams save priskyrė 82,5 % Lietuvos lenkų [14].

Pietryčių Lietuva pasižymi aukštu oficialaus nedarbo lygiu ir gana dideliu gyventojų, gaunančių socialines pašalpas, skaičiumi. Šalčininkų rajone išmokas gaunančių žmonių skaičius 2019 m. buvo beveik dvigubai didesnis nei visoje Lietuvoje (šiuo metu situacija yra geresnė).

Ilgą laiką Pietryčių Lietuvoje buvo pastebimas didžiausias nusikalstamumas. Būtent šios savivaldybės laikomos lenkiškomis: Šalčininkų, Trakų, Švenčionių ir Vilniaus rajono savivaldybės [15]. Dar 2014 m. Seime buvo siūlymas steigti Pietryčių Lietuvos fondą, kuris padėtų mažinti nusikalstamumo atvejus (pasiūlymas nebuvo priimtas), o 2018 m. pritarta Vyriausybės planui mažinti atskirtį tarp Pietryčių Lietuvos. Didesnis finansavimas buvo skirtas švietimo įstaigoms, daugiafunkciams centrams, užimtumui didinti, kultūros kokybei ir susisiekimui gerinti. Per pastarąjį dešimtmetį Pietryčių Lietuva sumažino nusikalstamumo rodiklius. Lyginant 2020 m. su 2019 m., nusikalstamumas sumažėjo 9 %, nors vis dar išlieka vienu didžiausių Lietuvoje [17].

Ši paviršinė duomenų apžvalga kelia paradoksą: kaip gausiausiai Romos katalikų religiją išpažįstantis Lietuvos kraštas, kurį labiausiai atstovauja W. Tomaszewskis, gali pasižymėti tokiu dideliu nusikaltimų skaičiumi? Atsakymas: akivaizdu, kad ne dėl religijos. Ne bažnyčia, o valstybė deda pastangas situacijai keisti: didinant užimtumą, mažinant socialinę atskirtį, skiriant didesnį dėmesį švietimui ir kultūrai, pritraukiant investicijas, didinant darbo vietų skaičių, sudarant sąlygas kurtis bendruomenėms ir kt. Naujesnių duomenų neturiu, tačiau galiu iliustruoti paprastu pavyzdžiu: nuo 2014 m. Vilniaus rajone stipriai išaugo jaunimo sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius – nuo 15,1/1000 gyventojų (2013 m.) iki 208,5/1000 gyventojų (2014 m.). „Toks jaunimo užimtumas gali būti viena priežasčių, paaiškinančių pagerėjusią kriminogeninę situaciją rajone” [18].

Vietoje išvadų

Jau daugiau kaip 20 metų Čikagos universiteto kriminalinių tyrimų laboratorija yra sutelkusi dėmesį į paauglių nusikalstamumo priežastis ir prevenciją. 2018 m. buvo atliktas atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo 2740 paauglių vaikinų iš socialiai pažeidžiamų bendruomenių mokyklų, kuriose didelis paauglių nusikaltimų skaičius [19]. Paaugliai dalyvavo programoje, kurioje buvo skiriamas dėmesys socialinių ir emocinių įgūdžių puoselėjimui, darbui grupėse ir komandose bei sporto veikloms. Kontrolinė tiriamųjų grupė nekeitė savo kasdienybės. Per dvejus tyrimo metus buvo pastebėtas net 44 % areštų sumažėjimas, 36 % sumažėjo vandalizmo atvejų, o taip pat pagerėjo mokymosi ir lankomumo rezultatai.

Jei atlikti tyrimai rodo, kad nusikalstamumui mažinti socialiai pažeidžiamose grupėse labiausiai padeda kokybiško užimtumo didinimas, saugių bendruomenių stiprinimas, emocinių ir socialinių įgūdžių ugdymas bei kitos priemonės, tai bažnyčia turi tam visus įrankius (finansinius, žmogiškuosius ir kt.). Tačiau reikia suprasti, kad priverstinis bažnyčios ar tikybos pamokų lankymas savaime nieko nesprendžia. Šiandien ne jaunimas kaltas, kad nesirenka bažnyčios, o bažnyčia – kuri nėra jam atvira. Tomaszewskio pradžios žodžius „Tas, kuris gyvena pagal Šventą raštą…” pabaigsiu savais: „turėtų rodyti pavyzdį ir imtis atsakomybės.”

Autorius/ė - Gintautė Riabovaitė

Gintautė Riabovaitė, politikos ir medijų magistro programos studentė, bažnyčios ir valstybės santykio tyrinėtoja.

Nuorodos

  1. „Josh McDowell Shares How the Bible Helped Him Overcome Seven Years of Sexual Abuse,” The Gospel Herald, gegužės 4, 2017. Prieiga internete.
  2. Gordon B. Hazen, „Josh McDowell’s ‘Evidence’: A Review,” Northwestern University. Prieiga internete.
  3. Sociology of Religion 78, no. 2 (2017): 192–232. Prieiga internete.
  4. „Social Impact of Religion on Youth Crime,” Revista Brasileira de Psiquiatria. Prieiga internete.
  5. PMC (2014). Prieiga internete.
  6. Phil Zuckerman, „Atheism and Society,” Compass Journal. Prieiga internete.
  7. Pew Research Center, „The Global God Divide,” liepos 20, 2020. Prieiga internete.
  8. „Belief in God & Confidence in Religion,” SSOAR. Prieiga internete.
  9. Statista, „Crime in Norway,”. Prieiga internete.
  10. JSTOR, „Secularism and Social Development,”. Prieiga internete.
  11.  Oliver Scott Curry, „Morality as Cooperation,” The Journal of the American Anthropological Association 127, no. 4 (2018): 597–623. Prieiga internete.
  12. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų departamentas, „Tautinės mažumos Lietuvoje,” 2021. Prieiga internete.
  13. Statistics Lithuania, 2021. Prieiga internete.
  14. „Nusikalstamumo mažinimo planas Pietryčių Lietuvoje,” 15min. Prieiga internete.
  15. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų departamentas, „Tautinės mažumos Lietuvoje,” 2021. Prieiga internete.
  16. „Nusikalstamumo mažinimo planas Pietryčių Lietuvoje,” 15min. Prieiga internete.
  17. Šalčininkų rajono savivaldybė, „Nusikalstamumo mažinimas Šalčininkų rajone,”. Prieiga internete.
  18. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų departamentas, „Tautinės mažumos Lietuvoje,”. Prieiga internete.

19. „Study: Chicago Counseling Program Reduces Youth Violence, Improves School Engagement,” University of Chicago News. Prieiga internete.

Kitas susijęs turinys

Kiti straipsniai