2026 04 06 | Autorius – Peter Barglow | Originalus straipsnis publikuotas Skeptical Inquirer
Nuo tada, kai prieš du dešimtmečius vadovavau Priklausomybių medicinos gydymo programai Kalifornijos universiteto Davise (UC Davis) Medicinos mokykloje, domiuosi psichodelinėmis medžiagomis, nes jos priskiriamos prie medžiagų, galinčių sukelti priklausomybę. Šiame straipsnyje pirmiausia apibūdinsiu ir išanalizuosiu loginę klaidą, kuri silpnina dalį tyrimų, vertinančių dviejų dažniausiai terapijoje priskiriamų psichodelinių medžiagų – ketamino ir MDMA – gydomąjį veiksmingumą. Po to bus aptarti naujausi teigiami terapinių klinikinių tyrimų rezultatai, o galiausiai pateiksiu šių dviejų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo neigiamų pasekmių apžvalgą.
Tai, ką siūlau vadinti „tiesioginės patirties klaida“, prasideda įžvalga apie mokslinio vertinimo prigimtį, būtent – kad jis grindžiamas patirtimi, o ne tradicija, intuicija ar išoriniu autoritetu (pavyzdžiui, Biblija). Šios klaidos esmė slypi nesugebėjime pripažinti, kad žmogaus patirtis nėra neklystantis tiesos kriterijus. Iš tiesų patirtis yra teorijomis persmelkta ir nepatikima, kaip rodo klasikinis XVII a. astronomijos pavyzdys: tiesioginis tariamo Saulės judėjimo ir nejudančios žemės po kojomis stebėjimas nėra pakankamas pagrindas patvirtinti geocentrinį Visatos modelį ir paneigti heliocentrinę (Galilėjaus) hipotezę.
Pasidalink
Todėl tariama „tiesioginė patirtis“, kuria grindžiamas psichodelinių medžiagų terapinio veiksmingumo patvirtinimas, kad ir kokia įtikinama ji atrodytų, turi būti kritiškai vertinama kaip ir bet kuri kita prielaida apie pasaulio prigimtį. Kritinė analizė atskleidžia, kad šio straipsnio nagrinėjamų psichodelinių medžiagų terapinę vertę patvirtinantys tyrimai nėra galutiniai, o jų išvados dažnai kompromituojamos netinkamo tyrimų dizaino. Ši esamos mokslinės literatūros kritika neneigia įtikinamo psichodelinės patirties pobūdžio, kuri gali įprastą kasdienės patirties „juodai baltą“ pasaulį vartotojui pateikti tarsi ryškiomis spalvomis. Tačiau ši nepaprasta patirties transformacija, ją atidžiau išnagrinėjus, gali pasirodyti esanti ne apšviečianti, o iliuzinė. Net sąžiningas ir patyręs tyrėjas, pats patyręs psichodelinę patirtį, gali pakliūti į šališkumo spąstus, kai pirmenybė teikiama informacijai, patvirtinančiai išankstines nuostatas. Todėl atliekant tyrimus šioje srityje būtinas itin kruopštus metodologinis budrumas. Pavyzdžiui, dvigubai aklame klinikiniame tyrime tiriamieji, remdamiesi subjektyviu savo patyrimo pobūdžiu, greičiausiai gali suprasti, kad nepriklauso kontrolinei grupei, kuriai buvo skirta placebo medžiaga. Iš išsamios meta analizių apžvalgos kyla išvada: „Iki šiol atliktuose psichodelikų RCT (atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose) tiek placebo grupės, tiek aktyviosios grupės dalyvių aklinimas yra labai nesėkmingas – praktiškai visi dalyviai gali teisingai nustatyti, kuriai grupei jie priklausė.“ Toks tyrimo „aklinimo“ nebuvimas iš esmės diskredituoja tokį tyrimą kaip mokslinį (Lambert 2024).
Tačiau entuziazmas šiai tyrimų krypčiai neturėtų nustelbti mokslinio griežtumo reikalavimo ir būtinybės užtikrinti saugų psichodelinių medžiagų vartojimą tiek tyrimų dalyviams, tiek plačiajai visuomenei.
Yra būdų spręsti šią metodologinę problemą. Pavyzdžiui, kontrolinės grupės dalyviams galima skirti mažą tiriamos medžiagos dozę arba visai kitą medžiagą, kuri pakeistų tiriamųjų patyrimo pobūdį taip, kad jie nesuprastų, jog priklauso kontrolinei grupei. Tačiau tokie sprendimai kelia naujų klausimų, nes vadinamojo „aktyvaus placebo“ naudojimas ištrina aiškią ir moksliškai reikšmingą ribą tarp gydymo ir gydymo nebuvimo.
Kitas kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose pasitaikantis klaidinantis veiksnys yra jų kontekstas: ar teigiami rezultatai kyla dėl pačios medžiagos vartojimo, ar dėl paskatinimo, įžvalgų ir (ar) geranoriškumo, kurį tiriamiesiems suteikia tyrimą vykdantys asmenys?
Pastaruoju metu du svarbūs įvykiai atkreipė dėmesį į ketamino ir MDMA vartojimo vertinimą:
- Aktorius Matthew Perry (iš populiaraus serialo „Draugai“ (angl. Friends)) mirė 2023 m., būdamas penkiasdešimt ketverių metų, dėl su ketamino vartojimu susijusių aplinkybių. Iš pradžių jis vartojo ketaminą prižiūrimas medicinos specialistų, tačiau vėliau tęsė vartojimą savarankiškai ir daugelį metų kovojo su priklausomybe. Dėl jo mirties buvo pateikti kaltinimai penkiems asmenims, tarp jų ir dviems gydytojams.
- 2024 m. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nubalsavo prieš MDMA patvirtinimą potrauminio streso sutrikimo (PTSS) gydymui. Aiškiai vienašališkas balsavimas (devyni balsai prieš ir tik du už) turi reikšmingų neigiamų ekonominių pasekmių šios medžiagos gamintojui „Lykos Therapeutics“. Rick Doblin, organizacijos MAPS (The Multidisciplinary Association for Psychedelic Studies) įkūrėjas, pasitraukė iš „Lykos“ valdybos ir dabar planuoja veikti kaip viešas psichodelinių vaistų platesnio pripažinimo šalininkas bei lobistas.
Reikia pripažinti, kad egzistuoja tyrimų apie abi šiame straipsnyje nagrinėjamas medžiagas – ketaminą ir MDMA – kurie praneša apie palankius terapinius rezultatus pacientams, priklausomiems nuo kitų medžiagų arba patiriantiems depresiją ar potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Pastaraisiais metais šių medžiagų tyrimai pateikė aiškių ir teigiamų rezultatų. Dar 2000 m. buvo parodyta, kad ketaminas gali palengvinti sunkius depresinius sutrikimus (Berman ir kt., 2000). 2024 m. rugsėjį paskelbtame tyrime nustatyta, kad ketaminas yra veiksmingas gydant gydymui atsparią depresiją ir gali padėti pacientams aktyviau dalyvauti įvairiose socialinėse situacijose. Pagrindinis šio tyrimo autorius Evan M. Hess pažymi, kad šis teigiamas rezultatas atitinka ankstesnius įrodymus apie prosocialinį (vadinamąjį „entaktogeninį“) poveikį laboratorinėms žiurkėms, kurios, veikiamos ketamino, tapdavo neįprastai aktyvios gindamos savo gentainius nuo pavojaus. Neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 766 tiriamieji, pateikė tokius MDMA vartojimo rezultatus: euforija, padidėjęs energingumas ir didesnė savimonė, taip pat ilgalaikė socioemocinė nauda.
Tačiau šioje prieštaringai vertinamoje srityje gautų rezultatų patikimumui gali kilti grėsmė, jei tyrėjai pernelyg įsitraukia į savo tyrimo rezultatus – finansiškai ar emociškai. Pavyzdžiui, kaip jau minėta, paties tyrėjo patirtis vartojant šias medžiagas ir jo reakcijos į jų poveikį gali trukdyti išlaikyti atliekamo tyrimo objektyvumą. Dėl įvairių priežasčių psichodelinės medžiagos sulaukė daug pagyrų ir sensacingo žiniasklaidos dėmesio. Tokie veiksniai gali iškreipti tyrimų kryptį ir lemti tai, kad nepakankamai įvertinamos galimos neigiamos euforizuojančių medžiagų vartojimo fizinės pasekmės, įskaitant ir mirtį.
Kalbant apie pasikliovimą asmenine patirtimi vertinant šių medžiagų vartojimą, galima suprasti, kodėl rimti tyrėjai kartais patys tampa savotiškais „bandomaisiais triušiais“. Naudojant save kaip vienintelį eksperimentinio tyrimo subjektą, išvengiama rizikos – įskaitant ir teisinę atsakomybę – pakenkti kitiems asmenims atliekant tyrimą. Tačiau tyrėjas gali pernelyg pasitikėti savo paties suvokimo ir vertinimo tikslumu. Dėl šios priežasties nemaža dalis „tyrimų“, nagrinėjančių psichodelinių medžiagų poveikį, yra metodologiškai kompromituoti.
Nors psichodelinių medžiagų taikymas siekiant palengvinti psichinę kančią rodo tam tikrą potencialą, kartu egzistuoja ir reikšminga rizika. Ką mokslinis vertinimas sako apie psichodelinių medžiagų ketamino ir MDMA vartojimo saugumą bei pavojus? Toliau pateikiamos kai kurios įrodymais pagrįstos JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) ir JAV Kovos su narkotikais administracijos (DEA) išvados. DEA klasifikuoja medžiagas į penkias kategorijas pagal jų medicininę naudą ir piktnaudžiavimo ar priklausomybės potencialą.
Ketaminas
DEA klasifikacijoje ši medžiaga priskiriama III sąrašui (Schedule III), o tai reiškia, kad jai reikalingas gydytojo receptas ir kad ji turi fizinės bei psichologinės priklausomybės potencialą. Ketaminas naudojamas kaip chirurginė anestetinė medžiaga ir yra tiriamas kaip galimas gydymo būdas esant alkoholio vartojimo sutrikimui, gydymui atspariai depresijai (ne pagal registruotą indikaciją), ūminiam skausmui bei potrauminio streso sutrikimui (PTSS). Tačiau JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pažymi: „Nepaisant didėjančio susidomėjimo sudėtinių (kompounduotų) ketamino preparatų vartojimu, mums nėra žinoma įrodymų, kad jie būtų saugesni, veiksmingesni ar veiktų greičiau nei vaistai, kuriuos FDA yra patvirtinusi tam tikrų psichiatrinių sutrikimų gydymui.“ Šiuo metu ketaminas nėra FDA patvirtintas jokio psichiatrinio sutrikimo gydymui.
Somatiniai simptomai. Orhurhu ir kt. pateikia ketamino toksiškumo apžvalgą. Tarp galimų simptomų nurodomi hipertenzija, miokardo infarktai ir aritmijos, pilvo skausmas, nistagmas (regos sutrikimas), pykinimas ir vėmimas, sumažėjęs judrumas, kvėpavimo slopinimas ir traukuliai. Aktorius Matthew Perry mirė nuo ketamino perdozavimo, išsivysčius priklausomybei nuo šios medžiagos. (Priežastinis ryšys tarp medicininio gydymo ir priklausomybės yra pripažintas jau šimtmečius. Thomas de Quincey „Confessions“, išleista 1821 m., itin vaizdžiai aprašė jo kelią nuo savarankiško gydymosi iki priklausomybės sukeltos kančios.)
Psichikos simptomai. Sutrikęs sprendimų priėmimas ir kūno koordinacija, amnezija, disociacija (atsiribojimas nuo jutiminių dirgiklių ir susilpnėjusi reakcija į juos), haliucinacijos, regos ir klausos aštrumo sumažėjimas. Kai kuriais atvejais šie simptomai gali būti ilgalaikiai ir paveikti vartotoją dar mėnesius ar net metus po psichodelinės patirties. Orhurhu ir kt. pažymi: „Piktnaudžiavimas ketaminu gali sukelti lėtines sveikatos problemas [ir] gali reikalauti visą gyvenimą trunkančio gydymo.“
MDMA (ekstazis)
Tai stimuliuojanti medžiaga – sintetinė amfetamino darinio forma, veikianti serotonino sistemą. DEA klasifikacijoje ji priskiriama I sąrašui (Schedule I), o tai reiškia didelį priklausomybės ir piktnaudžiavimo potencialą bei šiuo metu nepripažintą medicininį panaudojimą. Vis dėlto tyrimai tęsiami; pavyzdžiui, svarstoma galimybė, kad MDMA, derinant su psichoterapija, gali būti veiksminga gydant potrauminio streso sutrikimą (PTSS) ir gydymui atsparią depresiją. Nors atidžiai prižiūrimas vartojimas gali būti saugus, daugybė tyrimų dokumentuoja reikšmingas rizikas, tarp jų:
Somatiniai simptomai. Figurasin ir kt. nurodo, kad MDMA vartojimas gali turėti „potencialiai gyvybei pavojingą poveikį širdies ir kraujagyslių, neurologinei, inkstų ir kepenų sistemoms“. MDMA vartojimas gali sukelti traukulius, krūtinės skausmą, pykinimą ir vėmimą, tachikardiją, pavojingai aukštą kūno temperatūrą, padidėjusį kraujospūdį ir nemigą. Perdozavimas – kuris visada išlieka rizika vartojant potencialiai pavojingą medžiagą be tinkamos priežiūros – gali baigtis koma ir mirtimi.
Psichikos simptomai. Stiprus neramumas, nerimas, sumišimas, dirglumas, paranoja, priešiškumas, psichinė dezorientacija ir negebėjimas susikoncentruoti. Kaip ir ketamino atveju, sveikatos pasekmės gali būti ilgalaikės. Figurasin ir kt. pažymi: „Yra pranešimų apie depresiją, paranoją, nerimą ir nemigą, trunkančius kelerius metus po MDMA vartojimo nutraukimo.“
Tyrimai, nagrinėjantys psichodelinių medžiagų terapinę vertę, gali susidurti su pavojumi nepakankamai įvertinti paminėtas neigiamas pasekmes. Žinoma, tokio pobūdžio tyrimai turėtų būti teisėti ir tęsiami, kad būtų galima ištirti galimą šių medžiagų terapinį potencialą. Tačiau entuziazmas šiai tyrimų krypčiai neturėtų nustelbti mokslinio griežtumo reikalavimo ir būtinybės užtikrinti saugų psichodelinių medžiagų vartojimą tiek tyrimų dalyviams, tiek plačiajai visuomenei.
Pasidalink
Autorius - Peter Barglow
Šaltiniai
- Barglow, Peter. „The ‘Direct Experience Fallacy’ in Psychedelics Research: Evaluating Ketamine and MDMA.” Skeptical Inquirer. https://skepticalinquirer.org/exclusive/the-direct-experience-fallacy-in-psychedelics-research-evaluating-ketamine-and-mdma/
- Aday, Jacob S., et al. 2023. „Unblinding in Psychedelic RCTs.” Psychedelic Medicine. https://www.liebertpub.com/doi/10.1089/psymed.2023.0028
- BBC News. „Charges in Connection with Matthew Perry’s Death.” https://www.bbc.com/news/articles/c1k3rjwlx8do
- Medscape. „FDA Rejects MDMA for PTSD; Lykos Others Vow to Push.” https://www.medscape.com/viewarticle/fda-rejects-mdma-ptsd-lykos-others-vow-push-2024a1000fvl
- PubMed (PMID: 38982828). Ketamine efficacy study. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38982828/
- PubMed (PMID: 38341455). Study of 766 subjects. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38341455/
- Lambert, Jonathan. 2024. „Psychedelics Are Challenging the Scientific Gold Standard.” The Atlantic (October). https://www.theatlantic.com/ideas/archive/2024/10/psychedelics-medicine-science/680286/
- The New York Times. 2023. „Psychedelics Therapy: Ketamine, Mushrooms Risks” (February 10). https://www.nytimes.com/2023/02/10/well/mind/psychedelics-therapy-ketamine-mushrooms-risks.html
- FDA. „FDA Warns Patients and Health Care Providers about Potential Risks Associated with Compounded Ketamine.” https://www.fda.gov/drugs/human-drug-compounding/fda-warns-patients-and-health-care-providers-about-potential-risks-associated-compounded-ketamine
- Orhurhu, V., et al. „Ketamine Toxicity.” StatPearls [NCBI Bookshelf]. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK541087/
- Psychiatry Online (AJP). 2019. MDMA for PTSD and treatment-resistant depression. https://psychiatryonline.org/doi/10.1176/appi.ajp.2019.19010035
- Figurasin, R., et al. „MDMA Toxicity.” StatPearls [NCBI Bookshelf]. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538482/
- Berman, R.M., et al. 2000. „Antidepressant Effects of Ketamine in Depressed Patients.” Biological Psychiatry 47(4): 351–354. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC81503/
