Pranešime aptarta, kaip per daugiau nei pastarąjį šimtmetį Indijos mąstytojai, mokslininkai ir dvasiniai lyderiai kūrė ir naudojo diskursą apie mokslo ir tradicinės Indijos filosofijos (ypač Vedantos bei jogos) dermę. Šis „mokslinio dvasingumo“ diskursas legitimizavo Indijos intelektinį savitumą, o XX a. jogos „scientizacija“ pavertė ją pasauline sveikatingumo praktika. Pranešime bus ginama tezė, kad, nepaisant to, jog šis diskursas neretai veikia kaip pseudomokslinė retorika, pasitelkiama politiniams ir ekonominiams tikslams, jis kartu skatino kritišką dialogą tarp mokslo ir tradicinių Indijos žinijos sistemų.
Pranešėjas Tadas Snuviškis – Filosofijos mokslų daktaras, LKTI mokslo darbuotojas , Rytų filosofijų ir religijų tyrinėtojas.
