1923 m. – gimė Šukiškių kaime, Vilniaus krašte.
1944 m. – įstojo į Vilniaus kunigų seminariją.
1950 m. – baigė kunigų seminariją, įšventintas kunigu Balstogėje.
1970 m. – paskirtas vyskupu Balstogėje.
1976 m. – paskirtas Vroclavo arkivyskupu metropolitu.
1985 m. – tapo kardinolu (popiežiaus Jonas Paulius II pakeltas į kardinolus).
2004 m. – tapo Vroclavo arkivyskupijos emeritu (nutraukė aktyvią veiklą).
2020 m. – mirė lapkričio 16 d. Vroclave, Lenkijoje.
Pagrindinis nukentėjusysis – IT specialistas ir poetas Karolis Chumas (tikr. Przemysław Kowalczyk) – 2019 m. viešai pareiškė, jog 1990 m. 16-metį jį seksualiai išnaudojo kardinolas Gulbinowiczius, tuomet lankantis Nižšajame Diecezijos seminarijoje Legnicoje. Chumas detaliai aprašė, kad „Gulbinowiczius pakišo ranką po antklode. Vienas jo pirštas atsidūrė mano apatinėse kelnaitėse…“.
Šis liudijimas paskatino žiniasklaidą ir visuomenę plačiai komentuoti senų nusikaltimų išviešinimą. Žiniasklaida priminė, kad Gulbinowiczius taip pat minimas ir Sekielskių filme „Tylko nie mów nikomu“ (Tik niekam nesakyk) – esą jis padėjo paskolinti užstatui už kunigą pedofilą P. K., o vėliau neigė pranešimus apie jo nusikaltimus.
Spaudai kardinolo bylos komitetas teigė, kad daugiau viešų nukentėjusiųjų neatsirado, o Chumo atveju pirmasis pranešimas apie bylą pasirodė jau 1997 m., bet tada buvo atmestas.
2019 m. gegužę advokatas Artūras Novakas D. Kowalczyko (Chumo) vardu pateikė prokuratūrai pranešimą apie galimą nusikaltimą. Tačiau 2019 m. rugsėjo 17 d. Vroclavo apygardos prokuratūra nesiteikė pradėti tyrimo dėl 1990 m. įvykio – nurodyta, kad įvykio prievolingumas yra pasibaigęs. Įtikinamų įrodymų trūko ir dėl skundo senumo, tad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taigi civiliniui teismui ir prokuratūrai Vroclave nepavyko pasiekti Gulbinowiczius baudžiamosios atsakomybės – byla, nors ir registruota, baigėsi nutarimu nekelti bylos dėl senaties.
Kunigui Pawel Kaniai 2010 metais paskelbtas galutinis nuosprendis už vaikų pornografijos laikymą. Po kelių mėnesių jam vėl buvo leista laikyti mišias ir teikti sakramentus.
2012 m. Kūčių vakarą Kania buvo policijos sulaikytas viešbutyje su nepilnamečiu Areku. Jis taip pat turėjo fotoaparatą ir vaikų pornografijos, įskaitant jo ir altoriaus berniuko filmus.
Du vyskupai, kurie leido Kanią perkelti iš vienos parapijos į kitą – kardinolas Henrykas Gulbinowiczius ir Edwardas Janiakas.
„Prieš man pradedant studijuoti slaptųjų tarnybų dokumentus, atrodė, kad Gulbinowiczius yra teigiamas personažas.
Vyskupas Gulbinowiczius neinformavo nei [Stefano] Wyszyńskio, nei jo įpėdinio [Józefo] Glempo apie savo susitikimus su Służba Bezpieczeństwa (SB). Bet kokie dvasininkų susitikimai su SB buvo oficialiai uždrausti vyskupų konferencijos.
„Būtent tų pokalbių su režimu dėka Gulbinowiczius gavo postą, kurio labai norėjo – tapti Vroclavo metropolitu. Būtent režimas norėjo jo Vroclave.” – Rafał Łatka.
2020 m. lapkričio 6 d. Šventojo Sosto nunciatūra Lenkijoje pranešė, kad po kanoninio tyrimo Vatikanas kard. Gulbinowicziui pritaikė šias drausmines priemones:
Kardinolas Henrykas Gulbinowiczius nebėra Vroclavo garbės pilietis. Šis titulas jam buvo atimtas penktadienį (lapkričio 20 d.) vidurdienį per antrąjį miesto tarybos posėdį. Už šį pasiūlymą balsavo 28 tarybos nariai, trys balsavo prieš ir trys susilaikė.
Oficialų pasiūlymą šiuo klausimu pateikė tarybos pirmininkas Jarosław Charłampowicz. Pagrindimas skelbė: „Atsižvelgdama į Šventojo Sosto priimtus drausminius sprendimus, Vroclavo miesto taryba nusprendė peržiūrėti savo poziciją dėl kunigui Henrykui Gulbinowicziui suteikto titulo „CIVITATE WRATISLAVIENSI DONATUS“, atsižvelgiant į tai, kad šis titulas yra prestižiškiausias Vroclavo miesto tarybos suteikiamas apdovanojimas, o kandidatai turi būti nepriekaištingos reputacijos.“
„Šiuo klausimu nėra laimėtojų ir niekada nebus, bet yra pralaimėtojų. Tai yra, yra aukų. Negalima reliatyvizuoti žalos, ypač kai ji buvo padaryta silpnesniems ir piktnaudžiaujant valdžia. Ir tam yra įrodymų. Jei žala buvo padaryta, turėtų būti ir pasekmės. Net jei jos yra simbolinės, ir būtent tai yra garbės titulo atėmimas.“ – Tarybos nario komentaras.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst 2017 birželio 9 d., penktadienį Vroclave (Lenkija) kardinolui Henrikui Gulbinowicziui įteikė Vilniaus rajono garbės piliečio regalijas.
Iškilminga ceremonija įvyko akcijos „Išgelbėk prosenelio kapą nuo užmaršties“ (lenk. „Mogiłę pradziada ocal od zapomnienia“) baigiamojo dviejų dienų koncerto metu.
„Vilniaus kraštas džiaugiasi turėdamas tokį Pilietį“, – įteikdama apdovanojimą sakė merė Marija Rekst bei pabrėžė, kad kardinolui šis titulas suteiktas už krikščioniškų vertybių ir tradicijų puoselėjimą.
Vilniaus raj.
Vilniaus raj.
Vilniaus raj.
„Tai, kad Šventasis Sostas, ištyręs kardinolui H. Gulbinowicziui iškeltus kaltinimus dėl nepilnamečio asmens seksualinio išnaudojimo bei kitų nusikaltimų, jį pripažino kaltu, uždraudė jam bet kokią viešą dvasininko veiklą, atėmė teisę dėvėti vyskupo insignijas bei privilegiją būti laidojamam katedroje, jau yra ženklas apie ištirto nusikaltimo rimtumą“
Bažnytiniuose procesuose Šventasis Sostas yra aukščiausia instancija ir paskutinė apeliacinė institucija, o jos paskelbtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, – sakė G. Grušas.
Jūs apie aukas kalbate. Mano žiniomis, klausiausi konferencijos Lenkijoj, kad vienas tiktais pasiskundė, net ir buvo kviečiami iš visuomenės žmonės, kurie nukentėjo. Nebuvo tokių, kurie kreiptųsi, kad būtent buvo daugiau aukų. Gal čia Lietuvoj yra, jūs turit omeny?
Aš nežinau tų aukų. Jeigu turėčiau būtent faktus apie aukas, mano sprendimas būtų visiškai kitoks. Bet jūs taip, nu, galima pasakyti, nu, pastoviai kartojat, kad buvo kažkokios aukos ir buvo pedofilija. Nei vieno, nei kito nebuvo.
Ir man atrodo, kad jisai vienintelis, nors buvo kviečiami kiti žmonės, kad, nu, paviešintų savo, jeigu jie buvo ten, nu, nukentėję nuo kardinolo, tai bet tokių daugiau neatsirado. Aš pasakysiu dar asmeniškai pažinojau, kardinola buvau su jau sutikęs du kartus.
Labai nevienareikšmiškai tas Vatikano sprendimas priimamas katalikų bendruomenėje. Jeigu balsuočiau, labai pamąstyčiau, nes nesu tas žmogus, kuris skuba viską pasmerkti ir lipdyti kokias nors etiketes. Aš tikrai šitoje situacijoje susilaikyčiau.
Vilnietė Alina Obolewicz pirmą kartą su Gulbinowicziumi susidūrė 1987 m., kai, būdama 11 metų mergaitė, ruošėsi Pirmajai Komunijai Buivydžių kaime, Vilnijos rajone. „Prieš pat mūsų pirmąją šventąją išpažintį vietos kunigas pasakė vaikų grupei, kad mums teikiama didelė garbė ir kad į pirmąją išpažintį eisime ne pas mūsų kaimo kunigą, o pas Lenkijos arkivyskupą Gulbinowiczių, gimusį kaimyniniame kaime. Atsiklaupiau prie klausyklos ir pradėjau smulkiai pasakoti savo nuodėmes. Dėl kažkokios priežasties Gulbinowiczius mane vis pertraukinėjo ir keisdavo temą. Pirmiausia jis paklausė, ar esu bučiavusi vaikinus. Atsakiau, kad ne, nes dar esu per jauna, ir toliau vardijau savo nuodėmes. Gulbinowiczius vėl mane pertraukė, buvo aišku, kad jo visiškai nedomina mano prisipažinimas, ir jis tęsė pradėtą temą, atkakliai klausdamas, ar liečiau berniukų kūno dalis, ir liepdamas man tiksliai ir labai sąžiningai pasakyti, kur liečiau berniukus ir kaip atrodė jų kūno dalys. Sutrikusi atsakiau, kad neliečiau jokių berniukų kūno dalių ir jų nebučiavau... Bandžiau grįžti prie išpažinties, bet Gulbinowiczius buvo nekantrus, suirzęs... Buvau apstulbusi, jaučiau, kad pirmoji išpažintis neturėtų būti tokia, mūsų kaimo kunigas mums apie pirmąją išpažintį pasakojo visai ne taip. Bet nežinojau, ką daryti, negalėjau pabėgti, nes be pirmosios išpažinties man nebūtų leista priimti pirmosios komunijos. Atsiklaupiau klausykloje sutrikusi ir laukiau, kas bus toliau. Gulbinowiczius elgėsi keistai, neklausė manęs ir dėl kažkokios priežasties atsiduso. Pažvelgiau pro klausyklos grotas ir pamačiau, kad jis po drabužiais greitai kažką daro. Jis judino ranką ir atsiduso... Tuo metu vis dar nesupratau, ką jis daro. Jaučiausi tiesiog nemaloni, šlykšti. Buvau šoke. Jaučiausi taip, lyg būčiau apgauta. Dabar suprantu, kad jis masturbavosi, versdamas mane kalbėti apie berniukų lytinius organus, tenkindamas save vaiko akivaizdoje išpažinties metu..."
2025-12-05 : Ateitininkų federacija kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydama pervadinti Gulbinowiczius vardu pavadintas gatves Vilniaus rajone ir atimti iš jo garbės piliečio vardą. LRT – 1 .
2025-11-07 : KOPŽI centras ketino Rudaminos bibiotekoje rodyti dokumentinį filmą apie seksualinius nusikaltimus Lenkijos Bažnyčioje, bet peržiūra buvo nutraukta. Centro vadovė K. Mišinienė teigė, kad savivaldybės tarpininkė iš pradžių rėmė renginį, bet vėliau situacija pasikeitė – sugedo projektorius. Rajono meras R. Duchnevičius pavedė administracijai atlikti tarnybinį patikrinimą – įsipareigojo sureaguoti, jei filmo parodymas buvo trukdomas specialiai. LRT – 1 .
2025-10-10 : Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas išplatino komentarą, kuriame pabrėžė, kad dėl Gulbinowicziaus nusikaltimų rimtumo „nėra abejonių“: „Šventasis Sostas… ištyręs kaltinimus H. Gulbinowicziui jį pripažino kaltu, uždraudė jam bet kokią viešą dvasininko veiklą… – tai yra ženklas apie ištirto nusikaltimo rimtumą“. Jis priminė, kad Šventajam Sostui paskelbtas nuosprendis yra galutinis. LRT – 1 .
2025-09-26 : Vilniaus rajono taryboje buvo balsuojama dėl siūlymo atimti Gulbinowicziaus garbės piliečio vardą. D. Ilkevičius (Laisvės partija) siūlymą pateikė ir pabrėžė: „Pedofilas nėra garbės pilietis“. Tačiau tarybos daugumą sudarę LLRA-KŠS nariai pareiškė nepritarimą. M. Rekst (LLRA-KŠS) kategoriškai atsisakė balsuoti už šį pasiūlymą, sakydama: „Aš esu krikščionė ir tikrai negaliu kelti rankos už jūsų sprendimo projektą ir šmeižti žmogų, kuris galimai išvis nieko nepažeidė, nei įstatymų, nei moralinių kažkokių (nuostatų – BNS)“. Leiskime amžiną atilsį kardinolui ilsėtis ramybėje. Neteisk – nebūsi teisiamas. Jis ir taip jau nuteistas be jokios galimybės apsiginti“. Meras R. Duchnevičius toliau teigė, kad šiuo klausimu neatmetama, jog būsimi sudėties pasikeitimai taryboje leistų jį spręsti, tačiau dabar jis „nemato prasmės kelti klausimą“. LRT – 1 / 2 .
2025-09-18 : Politologė Gražina Bielousova LRT nuomonės rubrikoje kritikavo rajono valdžią už reakcijos stoką. Ji cituoja R. Duchnevičių, kad jis „nieko negali keisti“, nes taryboje dauguma – LLRA-KŠS atstovai, kurių „tyla ir atsisakymas reaguoti į šį klausimą yra jų pozicijos atspindys“. Analitikė taip pat atkreipia dėmesį, kad patiems katalikų hierarchams reikėtų prisiimti lyderystę – viešai kalbėti apie Gulbinowiczius nusikaltimus ir netgi inicijuoti jo vardu pavadintų gatvių pervadinimą. LRT – 1 .
2025-09-12 : Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė (LLRA-KŠS) interviu pranešė, kad negali kištis į rajono sprendimus dėl Gulbinowicziaus – Vatikano sankcijos, anot jos, „vertinamos nevienareikšmiškai“. Ji pabrėžė, kad sprendimus dėl kardinolo įamžinimo priėmė savivaldybės taryba, į kurią Teisingumo ministerija negali daryti įtakos, ir pripažino, jog pati nebalsuotų už gatvių pervadinimą ar garbės vardo atėmimą. LRT – 1 .
2025-09-10 : Penkeri metai po Vatikano sankcijų LRT pranešė, kad Vilniaus rajone Gulbinowicziaus „garbės piliečio vardas lieka nepakeistas“, o Nemenčinėje, Pakalniuose ir Punžonyse trys gatvės tebepavadintos dvasininko vardu. Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius (socdem.) sakė, kad dėl dabartinės tarybos sudėties (daugumą sudaro LLRA-KŠS) „nemato prasmės“ kelti klausimą dėl Gulbinowicziaus titulo atėmimo. Ankstesnė merė M. Rekst (LLRA) beje yra teigusi: „Savivaldybės taryba nėra teismo institucija, todėl pagal savo kompetenciją nesiima sprendimų, teisiančių ar smerkiančių žmones“. LRT – 1 / 2 / 3 .
2020-11-16 : Gulbinowiczius mirė. Po mirties žiniasklaida priminė, kad jam 2020 m. lapkritį buvo paskirtos Vatikano sankcijos, bet Vilniaus rajonas vis dar „laiko jį garbės piliečiu“. Vilniaus rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pirmininkas R. Komarovskis raštu patvirtino, kad institucija neturi „jokių teisinių procesinių dokumentų“, todėl viešumoje „eskaluojama informacija“ apie Gulbinowiczių nepakanka inicijuoti vardo atėmimo. Kitaip tariant, rajono valdžia pasisakė, jog negali keisti 2015 m. priimtų sprendimų, nes jokia teisinė procedūra to nereikalauja. LRT – 1 / 2 .
2020-11-07 : Šventasis Sostas paskelbė, kad kardinolui Gulbinowicziui už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir dvasininkų nusikaltimų slėpimą pritaikytos „griežtos drausminės priemonės“. LRT – 1.
2015-04-29 : Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-220 suteikė kardinolui Henrikui Romanui Gulbinowicziui Vilniaus rajono garbės piliečio vardą. Tais pačiais metais jo garbei Vilniaus rajono savivaldybė pavadino gatves trijose seniūnijose – Nemenčinėje, Pakalniuose ir Punžonyse. Šiuos sprendimus priėmė rajono savivaldybės taryba. Šaltiniai – LRT – 1 / 2 / 3 .
Jeigu sugebame keisti gatvės pavadinimus dėl istorinių ar politinių priežasčių, tuo labiau turėtume reaguoti ir tada, kai kalbame apie etinius klausimus, ypač kai pati Katalikų Bažnyčia pripažino kaltinimus dėl pedofilijos pagrįstais ir pritaikė sankcijas. Gatvė nėra neutralus ženklas žemėlapyje. Tai socialinio pripažinimo forma, paminklas kasdien funkcionuojantis visuomenėje. Mano įsitikinimu, asmuo kuriam pareikšti tokie sunkus ir dokumentuoti kaltinimai, neturėtu būti taip įamžinamas.
Bažnyčios skirtos sankcijos kardinolui H. Gulbinovičiui buvo išskirtinai griežtos – tai rodo, kaip rimtai vertinami jo padaryti nusikaltimai. Lenkijos savivaldybės, reaguodamos į šias išvadas, jau panaikino garbės vardus ir pervadino gatves – tuo pasiųsdamos aiškią žinią, kad vaiko saugumas yra svarbiausias. Garbės piliečio vardo išlaikymas siunčia priešingą signalą ir gilina skausmą tiems, kurie nukentėjo. Taryba turėtų persvarstyti šį sprendimą.
Vieši pagerbimai – garbės piliečio vardas ir gatvių pavadinimai – neturėtų likti galioti, kai asmeniui buvo taikytos Šventojo Sosto drausminės priemonės. Tai ne tautybių ar politinių stovyklų klausimas, o visuomenės moralinės atsakomybės ir pagarbos nukentėjusiems klausimas.
Mano manymu, tai yra amoralu ir prieštarauja pastangoms ginti vaikų orumą bei teises. Jei kyla rimtų moralinių abejonių dėl asmens, kurio vardu pavadintos viešosios erdvės, privalome į tai reaguoti ir kelti klausimą viešai. Taip pat neturėtume dangstytis ankstesniais jo pasiekimais, nes pripažinti kaltinimai ir nustatyti pažeidimai užgožia viso gyvenimo nuopelnus. Viešosios erdvės turi atspindėti vertybes, kurias norime perduoti vaikams ir visai bendruomenei.
Dar 2020 m. Kultūros ministerija paskelbė apie ketinimą peržiūrėti kardinolui H. Gulbinowicziui suteiktą garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“, tačiau realių veiksmų nesiėmė visus 5 metus. Situacija pajudėjo tik po pakartotinio LRT.lt redakcijos kreipimosi, kai ministerijos administracija galiausiai ėmėsi sprendimų. Įvertinus viešai paskelbtą informaciją apie apdovanotojo vardo pažeminimą ir vadovaujantis galiojančia tvarka, ministro įsakymu 2025 metais sprendimas suteikti garbės ženklą H. Gulbinowicziui buvo panaikintas.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Daniel Ilkevič pateikė tarybai 2025 09 26 posėdžio metu svarstyti sprendimo projektą:
DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2015 M. BALANDŽIO 29 D. SPRENDIMO NR. T3-220 „DĖL GARBĖS PILIEČIO VARDO SUTEIKIMO KUNIGUI KARDINOLUI HENRIKUI ROMANUI GULBINOVIČIUI“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS.
Valstybinė pedofilijos tyrimo komisija (Państwowa Komisja) 2021 m. paskelbė pirmąją ataskaitą: peržiūrėjus 345 bylas, nustatyta, kad ~30% kaltininkų buvo dvasininkai.
Dauguma nukentėjusių – 11–15 m. vaikai, jauniausia auka – 1 metų.
Komisijos pirmininkas Błażej Kmieciak pabrėžė, jog medžiaga „sukrečia“ ir paragino naikinti senaties terminus bei griežtinti bausmes.
Lenkijos Vyskupų konferencija pranešė, kad 1990–2020 m. sulaukė apie 750 pranešimų apie mažamečių tvirkinimą.
Tai apima visus tuos atvejus (per ilgą laikotarpį), kai aukos arba liudytojai kreipėsi į bažnytines institucijas. Naujieji duomenys rodo, kad 2018–2020 m. sulaukta 368 naujų skundų – beveik tiek pat, kiek per ankstesnius 28 metus (382 pranešimai per 1990–2017 m.).
Tarp 2018–2020 m. pranešimų net 47% aukų buvo jaunesni nei 15 metų, jų lytinis pasiskirstymas – lygus (47% – mergaitės, 53% – berniukai).
Aukščiausieji bažnytiniai hierarchai pripažįsta, kad šie duomenys rodo tragišką situaciją: arkivyskupas W. Polak sakė, kad net ir šie skaičiai negali atspindėti viso nusikaltimų masto nes daug atvejų tebėra neatskleisti.
Vyskupai nereagavo į gautą informaciją. Nežinau nė vieno atvejo, kai vyskupai savanoriškai pranešė policijai ar prokuratūrai, kad kunigas yra pedofilas. Nepaisant 2017 m. pataisos, vyskupai vis dar žino apie nusikaltėlius, kurie perkeliami iš parapijos į parapiją. Jie tai slepia nuo tyrėjų iki šiol.
2020 m. žiniasklaidoje pasirodžius įtarimams, kad jis ignoravo peticijas dėl pedofilijos, Lenkijos valstybės pedofilijos komisija inicijavo procedūras prieš Dzivišą.
Žiniasklaida paviešino laišką, kuriame teigiama, kad Dzivišas ir keli kiti vyskupai galėjo susidurti su teisine atsakomybe už nusikaltimų nepaskelbimą prokurorams. Tačiau 2021 m. Krokuvos prokuratūra pranešė, kad dėl senaties terminų negali kelti baudžiamojo bylos (teisės aktai įpareigojimą pranešti įteisino tik 2017 m.)
Jam paskirtos dalinės sankcijos: draudžiama dalyvauti viešuose šventiniuose minėjimuose ar susitikimuose (net ir plenariniuose Lenkijos vyskupų konferencijos posėdžiuose).
Šios priemonės skelbiamos po tyrimo, kurio metu Šventasis Sostas konstatavo, kad Rakocius buvo aplaidus tvarkydamas savo vyskupijos kunigų seksualinio išnaudojimo bylas. Jis neigia asmeninę kaltę, tačiau tyrimas nustatė, kad jis žinojo apie kelių kunigų seksualinius nusikaltimus ir netinkamai reagavo (nekreipė dėmesio ar nepateikė pranešimų atitinkamoms institucijoms).
Paskirtos dalinės sankcijos: jam paliepė gyventi ne savo buvusioje arkivyskupijoje (Gdansko arkivyskupijoje), draudžiama dalyvauti viešose liturgijose ar pasaulietiniuose susibūrimuose toje teritorijoje, taip pat įpareigojo paaukoti sumą Bažnyčios labdaros fondui.
Šios sankcijos pradėtos taikyti po to, kai tuo pačiu laiku vykęs Šventojo Sosto tyrimas nustatė Gluodžiui administracinį aplaidumą: jis buvo kaltinamas „nusikaltimus padariusių kunigų padarytų seksualinių priekabiavimų bylose” neigimu. Gluodis neatliko savo pareigų tinkamai užtikrinti, jog jo pavaldūs kunigai būtų nušalinti ar pranešta teisėsaugai apie jų pedofilijos nusikaltimus.
Po 2020 m. televizijos dokumentikos, kuri parodė, kad jis ignoravo pranešimus apie piktnaudžiavimą, Janiakas 2020 m. patvirtino savo atsistatydinimą. Vatikano deklaracija nurodė, kad jis leido sau neužtikrinti aukų apsaugos, gynė įtariamuosius asmenis ar vengė pranešti apie pedofilijos atvejus teisėsaugai už ką jam buvo taikytos drausminės priemonės (buvo nurodyta negrįžti į buvusį dieceziją, nebedirbti viešai).
Henrikas Romanas Gulbinowiczius studijavo Liublino katalikiškajame universitete (KUL), kur 1951–1955 m. gilinosi į moralės teologiją ir etiką (katalikiškos moralės filosofijos sritis) ir 1955 m. įgijo moralės teologijos daktaro laipsnį. Po to jis 1956–1959 m. tarnavo kaip universiteto kapelionas Balstogėje, vėliau dėstė šias disciplinas seminarijose bei teologiniuose mokymo centruose.
2023 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė sprendimą panaikinti Dennisui Hastertui suteiktą Vilniaus garbės piliečio vardą. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas buvo nuteistas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bei bankinį sukčiavimą, susijusį su mokėjimais už tylėjimą apie šiuos nusikaltimus. Savivaldybės tarybos nariai pabrėžė, kad tokie nusikaltimai yra nesuderinami su garbės piliečio vardo reikšme ir vertybėmis, kurias siekia atstovauti Vilniaus miestas.
Bet pasirodo tokia principinga Vilniaus miesto pozicija nėra pavyzdys Vilniaus rajono savivaldybės tarybai.
Peticija dėl kardinolo Henriko Gulbinowicziaus garbės piliečio vardo atėmimo ir jo vardu pavadintų gatvių pervadinimo Vilniaus rajone.
Autorius: Lietuvos skeptikų draugija, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI).
Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybei, Seimo kontrolierei dr. Jolitai Miliuvienei.
Jeigu dar neparėmei šios peticijos, kviečiame tai padaryti. Kiekvienas šiai peticijai paaukotas 1 EUR leis mums pasiekti apie 100 žmonių.
Kiekvienas šiai peticijai paaukotas 1 EUR leis mums pasiekti apie 100 žmonių.