Naujausias tyrimas
veiklos sritys
naujienų srautas

Stogą raunantys ir vaizduotę dirginantys kvantinės fizikos atradimai kelia naujų svarstymų apie tikrovę, jos sandarą, pažinimo ribas tariamai neribotame visatos horizonte. Ar alchemikų, mistikų ir visatos lygio sąmonės teoretikų idėjos tapo labiau ar mažiau pagrįstos? Ką iš tikro mes sužinojome, ką tie atradimai reiškia ir svarbiausia – ko nereiškia.

Taigi, aiškiai pasakykime: šis testas iš tiesų nėra skirtas man. Jis nėra skirtas tokiems žmonėms kaip aš. Tikroji tikslinė auditorija – pažeidžiami žmonės, turintys nuolatinių sveikatos problemų, iš kurių dalis tikriausiai jau ne kartą bandė rasti jų priežastį, bet nesėkmingai.

Lietuvos genominės SARS-CoV-2 stebėsenos programa startavo 2021 m. kovą ir jau kitą mėnesį susidūrė su pirmuoju iššūkiu – “Anykščių atmaina” praminta B.1.620 linija.

Vilniaus universitete A. Bukantis dėsto šiuos dalykus: „Taikomoji meteorologija“, „Klimatologija“, „Lietuvos klimatas“, „Mikroklimatologija“, „Klimato svyravimai“, „Klimato ir ekosferos kaita“.

Psichologai ir psichoterapeutai veidoskaitą vertina kaip kognityviniais šališkumais, stereotipais ir projekcija grįstą praktiką. Pasak specialistų, asmens išvaizdos vertinimas gali turėti ir psichologinių pasekmių: mažinti pasitikėjimą savimi, didinti socialinę atskirtį.

Skeptikų draugijos tyrimas – Diskriminacija darbuotojų paieškos ir atrankos procese naudojant veidoskaitos praktikas.

Ši esamos mokslinės literatūros kritika neneigia įtikinamo psichodelinės patirties pobūdžio, kuri gali įprastą kasdienės patirties „juodai baltą“ pasaulį vartotojui pateikti tarsi ryškiomis spalvomis. Tačiau ši nepaprasta patirties transformacija, ją atidžiau išnagrinėjus, gali pasirodyti esanti ne apšviečianti, o iliuzinė.

Dilema – ką daryti sėdint šioje salėje žiūrovo kėdėje? Stebėti ir piktintis? Užsimerkti ir laukti kol visi ši fantasmagorija pasibaigs? Ar vis tik bandyti įsitraukti į pirmą, antrą ar trečią spektaklio veiksmą, tikintis, kad dar gali kažką pakeisti?

Objektyvios tiesos gynimas tampa beveik revoliuciniu veiksmu posttiesos pasaulyje, kuriame galingieji pretenduoja į teisę apibrėžti pačią realybę. Humanistinis įsipareigojimas tikrinti teiginius remiantis įrodymais tampa ne vien filosofiniu principu, bet ir išlikimo klausimu.