Menu
Loginė klaida yra argumentas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo solidus, tačiau gali būti paneigtas samprotaujant. Tai skiriasi nuo subjektyvios nuomonės bei argumento, kurio neteisingumą galima įrodyti faktais. Pozicija laikoma logine klaida tuomet, kai pažeidžia logikos taisykles ar yra kokiu nors būdu apgaulinga.
Paprastai žmonės daro tokias klaidas ne todėl, kad ketina pateikti apgaulingus argumentus, o todėl, kad neskyrė pakankamai laiko logiškai apmąstyti savo poziciją. Tačiau verta žinoti, jog kartais klaidingi argumentai pateikiami siekiant pakeisti klausytojo ar skaitytojo nuomonę bei susilpninti kylančius prieštaravimus.
Gebėjimas atpažinti logines klaidas bei žinojimas, kaip jos atsiranda, naudingas sprendžiant ginčus tiek asmeninėje, tiek profesinėje aplinkoje. Tikimės, jog žemiau pateikti pavyzdžiai padės išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, paskatins argumentus vertinti kritiškai ir labiau įsigilinti į sprendžiamus klausimus. Loginių klaidų sąrašas yra projekto „Diskursas“ dalis.
Ši loginė klaida vadinama argumentu prieš žmogų.
Tokioje situacijoje, bandant sumenkinti oponento argumentus, kritikuojamas jo charakteris ar asmeninės savybės.
Argumentas prieš žmogų gali pasiekti kraštutinę formą, kai oponentas yra užsipuolamas ir įžeidinėjamas, arba pasireikšti kiek subtilesniu elgesiu, kai abejojama oponento asmeninėmis savybėmis, siekiant diskredituoti jo argumentus. Tokios diskusijos rezultatas gali būti kito asmens nuomonės sumenkinimas, iš tikrųjų į ją nesigilinant.
Pavyzdys: po to, kai Gabija iškalbingai ir įtikinamai pristato nešališką siūlymą dėl mokesčių sistemos pertvarkymo, Benas kreipiasi į kitus asmenis ir klausia, ar jie turėtų tikėti tuo, ką sako ši moteris, kuri yra netekėjusi, kažkada buvo suimta ir keistokai kvepia.
Ši loginė klaida vadinama slidžia nuokalne.
Tokiu atveju teigiama, kad leidus įvykti reiškiniui A, galiausiai įvyks ir reiškinys Z, todėl neturėtume leisti įvykti reiškiniui A.
Taip samprotaujant vengiama įsitraukti į nagrinėjamą problemą, o dėmesys nukreipiamas į kraštutines hipotezes. Kadangi nepateikiama įrodymų, kad kraštutinės hipotezės iš tikrųjų pasireikš, tokia loginė klaida yra apeliacija į jausmus, skatinant oponento baimę, o nagrinėjamas argumentas yra paremtas nepagrįstomis spėlionėmis.
Pavyzdys: Benas tvirtina, kad jei leisime tos pačios lyties poroms tuoktis, tai pasieksime tokį lygį, kai žmonės tuoksis su savo tėvais, mašinomis ar net beždžionėmis.
Ši loginė klaida vadinama logikos argumentu.
Tokiu atveju daroma prielaida, kad prastai argumentuotas teiginys ar padaryta loginė klaida reiškia, kad pats teiginys yra neteisingas.
Jei galite pateikti klaidingą teiginį, tačiau jį logiškai argumentuoti, tai egzistuoja ir galimybė pateikti teisingą teiginį, tačiau jo pagrindimui pasirinkti neteisingą argumentaciją.
Pavyzdys: Gabija teigė, jog sveiką maistą valgyti yra būtina, nes mitybos specialistė pabrėžė tokio maisto populiarumą. Tačiau Kamilė nurodė, kad remiantis tokia logika, turėtume valgyti vien dvigubus mėsainius su sūriu.
Ši loginė klaida vadinama apeliavimu į jausmus.
Tai yra bandymas manipuliuoti oponentų jausmais vietoje pagrįstų ar įtikinamų argumentų pateikimo.
Apeliacija į emocijas apima apeliaciją į baimę, pavydą, neapykantą, gailestį, pasididžiavimą ir kitus jausmus. Svarbu pažymėti, kad kartais logiškas ir nuoseklus argumentas gali sukelti tam tikras emocijas, tačiau problema arba loginė klaida atsiranda tada, kai vietoje loginio argumento pasitelkiami jausmai arba jais užmaskuojamas faktas, kad reiškiama pozicija neturi jokios įtikinamos ar racionalios priežasties. Kiekvienas iš mūsų yra veikiamas emocijų, todėl apeliavimas į jausmus yra labai dažna ir veiksminga ginčo taktika. Vertėtų nepamiršti, kad toks elgesys yra ydingas ir priverčia oponentus emociškai susijaudinti.
Pavyzdys: Lukas nenorėjo valgyti avies smegenų su kapotomis kepenėlėmis ir briuseliniais kopūstais, tačiau tėtis liepė jam pagalvoti apie vargšus trečiojo pasaulio vaikus, kurie išvis neturi maisto.
Ši loginė klaida vadinama Klaidinga priežastimi.
Tokia klaida pasitaiko, kai viena iš diskusijos pusių mano, kad realus ar suvokiamas ryšys tarp reiškinių yra vienas kito priežastis.
Daugelis painioja koreliaciją (reiškinių ar procesų tarpusavio priklausomybę) su priežastiniu ryšiu (kai vienas reiškinys iš tikrųjų sukelia kitą). Kartais koreliacija yra atsitiktinė arba gali būti nulemta kitos priežasties.
Pavyzdys: įmantrios diagramos pagalba Tadas aiškina, kaip per pastaruosius kelis šimtmečius kilo vidutinė temperatūra ir tuo pačiu metu mažėjo piratų skaičius. Taigi, jis daro išvadą, kad piratų egzistavimas prisideda prie aplinkos temperatūros mažėjimo, o globalinis atšilimas yra tik apgaulė.
Ši loginė klaida vadinama šiaudine baidykle.
Tokiu atveju oponentas klaidingai interpretuoja kito asmens teiginius, kad juos sukritikuoti būtų paprasčiau.
Eskaluojant, neteisingai perteikiant ar tiesiog išgalvojant kito asmens argumentus, daug paprasčiau pateikti savo poziciją kaip tinkamai pagrįstą. Tačiau tokie nesąžiningi veiksmai stipriai sumažina galimybes vesti racionalią diskusiją.
Pavyzdys: po tai, kai Tadas pasakė, kad turėtume skirti daugiau pinigų sveikatos apsaugai ir švietimui, Benas atkirto, kad jį stebina Tado neapykanta savo šaliai, kurios išlaidas gynybai jis nori sumažinti ir taip palikti ją neapsaugotą.
Ši loginė klaida vadinama dviprasmybe.
Pasinaudojant dviprasmiškomis formuluotėmis ar sąvokomis, galima suklaidinti oponentus ar iškreipti tiesą.
Politikai dažnai klaidina savo rinkėjus, pasitelkdami dviprasmybes, o vėliau, jei jų elgesys yra kvestionuojamas, jie prisidengia teigdami, kad techniškai jie niekada nemelavo. Toks procesas yra iš esmės klaidinantis.
Pavyzdys: teisėjui pasiteiravus kaltinamojo, kodėl jis nesumokėjo baudos už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, kaltinamasis teisinosi, kad ant lentelės buvo parašyta „Puiki stovėjimo vieta“ (angl. Fine for parking here), todėl jis manė, kad šioje vietoje stovėti yra rekomenduojama.
Ši loginė klaida vadinama įrodymo našta.
Šiuo atveju įrodymo pareiga tenka ne tam, kas pareiškė teiginį, o tam, kas nori jį paneigti.
Įrodymo pareiga tenka tam, kas pareiškia teiginį. Nesugebėjimas arba nenoras paneigti teiginį automatiškai nepadaro tokio teiginio pagrįstu ir nesuteikia jam jokio patikimumo. Nepaisant to, svarbu pažymėti, kad negalime būti tikri dėl nieko, todėl, remiantis turimais įrodymais, turime priskirti vertę bet kokiam teiginiui. Klaidingu samprotavimu taip pat laikomas ir teiginio atmetimas remiantis tuo, kad jis nebuvo įrodytas.
Pavyzdys: Benas pareiškia, kad šiuo metu tarp Žemės ir Marso yra arbatinukas, skriejantis aplink Saulę. Kadangi niekas negali įrodyti, kad šis teiginys yra klaidingas, jis turi būti laikomas tiesa.
Ši loginė klaida vadinama “užtaisytu” klausimu.
Tokiu atveju užduodamame klausime jau padaroma atitinkama prielaida, kad oponento atsakymas, patvirtintų tai, kuo oponentas yra kaltinamas.
“Užtaisyto” klausimo klaidos yra ypač veiksmingos siekiant nutraukti racionalias diskusijas, kadangi oponentas yra priverstas gintis ir gali pasirodyti sutrikęs ar pergudrautas.
Pavyzdys: Kamilei ir Gabijai patiko Tadas. Vieną dieną, kai Tadas sėdėjo netoliese, Kamilė paklausė Gabijos, ar ji vis dar turi problemų dėl narkotikų.
Ši loginė klaida vadinama šališka argumentacija.
Jei įrodoma, kad argumento dalyvio teiginys yra klaidingas, jis pakeičia savo teiginių pagrindus arba padaro atitinkamas išimtis.
Žmonės yra gana keisti sutvėrimai, kurie nemėgsta klysti. Užuot įvertinę galimybę geriau suprasti reiškinius bei procesus ir pakeisti savo nuomonę, daugelis ieško įvairiausių būdų, kaip likti prie senų įsitikinimų. Dažniausiai stengiamasi įrodyti, kad teisingu laikytas teiginys ir toliau turi tokiu išlikti. Daug paprasčiau tikėti tuo, kas mums atrodo tinkama, nes siekiant geriau panagrinėti savo įsitikinimus bei motyvus turėtume būti itin sąžiningi ir nuoširdūs. Taip pat svarbu nepakliūti į neobjektyvaus savęs ir mus supančio pasaulio matymo pinkles.
Pavyzdys: Leonas Malinauskas teigė esąs ekstrasensas, bet pasitelkus mokslinius tyrimus ir patikrinus jo „gebėjimus“, jie stebuklingai išnyko. Leonas šia situaciją paaiškino teigdamas, kad jo sugebėjimai veikia tik tuomet, kai jais yra tikima.
Ši loginė klaida vadinama nežinojimo argumentu.
Jei kažkas yra sunkiai suprantama arba asmuo nežino, kaip tai veikia, laikoma, kad tokie reiškiniai tikriausiai yra netiesa.
Nagrinėjant ir diskutuojant apie tokius procesus kaip biologinė evoliucija natūralios atrankos būdu, reikalingos atitinkamos žinios, tačiau dažnai vietoje proceso suvokimo pasirenkamas nežinojimo argumentas.
Pavyzdys: Benas nupiešė žuvį bei žmogų ir su panieka paklausė Tado, ar jis tikrai mano, kad esame pakankamai kvaili, jog patikėtume, kad žuvis kažkokiu būdu laikui bėgant evoliucionavo į žmogų vien atsitiktinių reiškinių dėka.
Ši loginė klaida vadinama „Tu irgi“.
Tokiai situacijai būdingas kritikos vengimas, nukreipiant ją prieš oponentą – į kritiką atsakoma kritika.
Ši klaida taip pat laikoma apeliacija į veidmainystę. Tokia taktika dažnai naudojama kaip kitas argumento tipas („raudona silkė“), kuris leidžia nukreipti diskutuojančių pusių dėmesį į teiginius kritikuojantį asmenį.
Pavyzdys: Kamilė nurodė, kad Gabija padarė loginę klaidą, tačiau Gabija vietoje savo teiginio esmės nagrinėjimo pasirinko apkaltinti Kamilę padarius klaidą ankstesnėje pokalbio stadijoje.
Ši loginė klaida vadinama apeliavimu į kilmę.
Tokiu atveju apie reiškinio / proceso teisingumą ar klaidingumą sprendžiama pagal jo kilmės šaltinį.
Diskusijos metu sutelkiamas dėmesys į objekto kilmę, siekiant išvengti ginčo. Ši forma panaši į argumentą prieš žmogų. Tokiu atveju pasitelkiamas neigiamas požiūris, dėl kurio diskutuojančios pusės argumentai turėtų atrodyti netinkami, tačiau nėra pateikiami jokie įrodymai dėl jų nepagrįstumo.
Pavyzdys: 6 valandos žinių metu Seimo narys buvo apkaltintas korupcija ir kyšių ėmimu. Seimo narys teigė, kad visi turėtų labai atsargiai vertinti žiniasklaidoje girdimus dalykus, nes visi puikiai žino, kokia nepatikima gali būti žiniasklaida.
Ši loginė klaida vadinama netikru škotu.
Diskusijos metu daroma apeliacija į grynumą ir taip siekiama išvengti kritikos ar nuslėpti argumento trūkumus.
Tokios klaidingo samprotavimo formos atveju asmens įsitikinimas tampa nepaneigiamas, nes kad ir kokie įtikinami būtų įrodymai, diskusija pasukama tokia kryptimi, kad bet kokie teiginio trūkumai nebūtų pritaikomi tariamai „tikrajai“ tiesai. Tokia racionalizacija leidžia išvengti pagrįstos kritikos pateiktiems argumentams.
Pavyzdys: Nojus pareiškia, kad škotai nededa cukraus į košę, o Leonas atrėžia, kad jis yra škotas ir mėgsta dėti cukrų į košę. Kaip tikras škotas įsiutęs Nojus surinka, kad joks tikras škotas nededa cukraus į košę.
Ši loginė klaida vadinama komponavimo arba skirstymo klaida.
Tokio argumento esmė yra ta, kad savybės, tinkančios atskiroms objekto dalims, taikomos visam objektui – ir atvirkščiai.
Dažnai kai kas nors tinka vienai objekto sudedamajai daliai, tai taip pat pritaikoma ir jam visai, tačiau tokio argumento esmė turėtų būti tinkamas tokio ryšio tarp dalies ir visumos pagrindimas. Kadangi savo aplinkoje dažnai pastebime tam tikrus nuoseklumus, mes galime tapti šališkais ir manyti, kad nuoseklumas egzistuoja net ir ten, kur jo iš tikrųjų nėra.
Pavyzdys: Tadas buvo ne pagal savo amžių subrendęs vaikas, kuriam labai patiko logika. Jis samprotavo, kad atomai yra nematomi ir, kadangi jis irgi buvo sudarytas iš atomų, jis yra nematomas. Deja, dėl tokių savo padarytų išvadų slėpynių žaidimas jam nelabai sekėsi.
Ši loginė klaida vadinama apeliavimu į autoritetą.
Tokiu atveju teiginio teisingumą bandoma įrodyti tuo, jog jo teisingumu tikėjo įrodinėtojo autoritetas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši klaida neturėtų būti naudojama siekiant atmesti ekspertų teiginius ar mokslininkų susitarimus. Apeliavimas į autoritetą nėra laikomas pagrįstu argumentu, tačiau taip pat negalima ignoruoti ekspertų pareiškimų, nebent diskutuojančios pusės turi panašų žinių lygį ir (arba) prieigą prie empirinių įrodymų. Nepaisant to, asmens ar valdžios institucijos nuomonė gali būti klaidinga, todėl tokių subjektų turimi įgaliojimai neturėtų daryti esminės įtakos jų teiginių pagrįstumui.
Pavyzdys: negalėdamas apginti savo pozicijos, kad evoliucijos teorija yra neteisinga, Benas teigia, kad pažįsta mokslininką, kuris taip pat abejoja evoliucija.
Ši loginė klaida vadinama apeliavimu į daugumą.
Tokiu atveju diskutuojančios pusės apeliuoja į mases, siekdamos pagrįsti savo teiginius.
Šio argumento trūkumas yra tas, kad idėjos populiarumas neturi jokios įtakos jos pagrįstumui. Jei būtų priešingai, Žemė būtų tapusi plokščia, kadangi ilgą laiką šis įsitikinimas buvo itin populiarus.
Pavyzdys: Benas parodė pirštu į Tadą ir paprašė jo paaiškinti, kaip tiek daug žmonių tiki gnomais, jei visa tai tėra kvaili prietarai.
Ši loginė klaida vadinama lošėjo klaida.
Tokiu atveju teigiama, kad procesai įvyksta dėl statistiškai nepriklausomų reiškinių – tokių kaip ruletės stalo sukimasis.
Galima teigti, kad tikėjimas šia dažnai daroma klaida padėjo pastatyti miestą Nevados dykumoje (JAV). Nors bendra didelio laimėjimo tikimybė gali būti maža, kiekvienas ruletės rato apsisukimas visiškai nepriklauso nuo ankstesnio. Taigi, nors metant monetą yra maža tikimybė, kad 20 kartų iš eilės išmesite herbą, kiekvieno metimo metu herbo išmetimo tikimybė yra 50/50, o buvę įvykiai tam neturi jokios reikšmės.
Pavyzdys: ruletės ratas šešis kartus iš eilės sustojo ant raudonos spalvos langelio, todėl Benas buvo įsitikinęs, kad kitas langelis, ant kurio sustos ruletės ratas, bus juodos spalvos. Remdamasis tokia teorija, jis netrukus prarado visas savo santaupas.
Ši loginė klaida vadinama netikruoju kompromisu.
Tokiu atveju daroma prielaida, kad kompromisas ar kažkoks vidurkis tarp dviejų kraštutinumų turi būti laikomas tiesa.
Daugeliu atveju tiesa iš tikrųjų slypi tarp dviejų kraštutinumų, tačiau tai gali iškreipti mūsų mąstymą. Kartais tam tikri dalykai tiesiog yra netiesa, o tarp jų nustatytas kompromisas taip pat turėtų būti laikomas netiesa. Vidurkis tarp tiesos ir melo vis tiek yra melas.
Pavyzdys: Tadas teigia, kad skiepai sukelia autizmą, tačiau jo draugė Gabija, kuri domisi mokslu, nurodė, kad šis teiginys buvo pagrįstai paneigtas. Jų draugė Kamilė pasiūlė kompromisą, kuris teigia, kad skiepai sukelia tam tikras autizmo formas, bet nebūtinai visus autizmo atvejus.
Ši loginė klaida vadinama snaiperio argumentu.
Tokiu atveju asmuo pasirenka jo argumentui pagrįsti tinkančią duomenų grupę arba pasinaudoja modeliu, tinkančiu jo prielaidai.
Šią nesusijusios priežasties klaidą apibūdina situacija su šauliu, kuris atsitiktinai šaudo į daržines, o paskui nupiešia taikinius tose vietose, kuriose yra daugiausiai kulkų padarytų skylių. Tokiu būdu sudaromas įspūdis, kad jis yra tikrai geras šaulys. Įvykių grupės gali pasireikšti atsitiktinai, tačiau tai nebūtinai rodo, kad tam yra pagrįstas priežastinis ryšys.
Pavyzdys: „Saldžių limonadų“ gamintojai atkreipia dėmesį į tyrimus, teigiančius, kad iš penkių šalių, kuriose „Saldžių limonadų“ gėrimų parduodama daugiausiai, net trys yra įtrauktos į sveikiausių pasaulio šalių dešimtuką. Taigi, daroma išvada, kad „Saldžių limonadų“ gėrimai yra sveikatai nežalingi.
Ši loginė klaida vadinama argumentu iš asmeninės patirties .
Tokiu atveju vietoje svarių argumentų ar pagrįstų įrodymų diskusijoje naudojama asmeninė patirtis arba įtikinamas pavyzdys.
Žmonėms dažnai daug lengviau patikėti kažkieno liudijimu nei perprasti sudėtingus duomenis ir skirtumus visame kontinuume. Kiekybiniai moksliniai tyrimai beveik visada yra tikslesni nei asmeninis suvokimas ar patirtis, tačiau mes labiau linkę tikėti tuo, kas yra apčiuopiama, ir (arba) žmogaus, kuriuo pasitikime, žodžiu, o ne abstraktesne statistine realybe.
Pavyzdys: Benas teigė, kad jo senelis surūkydavo po 30 cigarečių per dieną ir sulaukė 97 metų, todėl nederėtų tikėti viskuo, ką perskaitome apie metodologiškai pagrįstus priežastinių ryšių tyrimus.
Ši loginė klaida vadinama apeliavimu į natūralumą.
Tokiu atveju teigiama, kad kažkas yra gerai ar pateisinama, kadangi tai yra natūralu.
Daugelis natūralių dalykų yra laikomi gerais ir tai gali iškreipti mūsų mąstymą. Natūralumas savaime nepadaro kažko geru ar blogu. Pavyzdžiui, žmogžudystė gali būti laikoma labai natūralia, bet tai nereiškia, kad toks elgesys yra geras ar pateisinamas.
Pavyzdys: vaistininkas atvyko į miestą ir gyventojams siūlė įvairias natūralias priemones, pavyzdžiui, labai ypatingą vandenį. Jo teigimu, žmonės turėtų atidžiau vartoti „dirbtinius“ vaistus, tokius kaip antibiotikai.
Ši loginė klaida vadinama ciklišku argumentu.
Cikliškame argumente išvada, kurią norima įrodyti, panaudojama kaip perfrazuota prielaida.
Ši logiškai nenuoseklaus argumento forma pasireiškia situacijose, kai asmuo savo įsišaknijusią prielaidą suvokia kaip duotybę. Toks argumentas dažniausiai nėra labai tinkamas ar pagrįstas.
Pavyzdys: Zorbo Didžiojo žodis yra neabejotinas ir teisingas, nes taip rašoma Didžiojoje ir neklystančioje Zorbo geriausių ir tikriausių dalykų, kurie yra nekvestionuojami, knygoje.
Ši loginė klaida vadinama netikruoju pasirinkimu.
Tai yra argumentacijos klaida, kai dvi alternatyvos pristatomos kaip vieninteliai įmanomi atvejai, nors iš tikrųjų egzistuoja daugiau galimybių.
Ši taktika dar vadinama klaidinga dilema. Nors atrodo, kad toks argumento formavimas yra logiškas, bet tik panagrinėjus detaliau, paaiškėja, kad egzistuoja daugiau galimybių nei iš pradžių pateikiama. Toks „juodai baltas“ mąstymas neleidžia pasitelkti skirtingų kintamųjų, sąlygų ir kontekstų, kuriuose būtų galima rinktis iš daugiau nei tik dviejų alternatyvų. Ši argumentacijos forma klaidina diskutuojančias puses ir neleidžia vesti racionalių bei sąžiningų diskusijų.
Pavyzdys: siekdamas paramos savo planui iš esmės pakenkti piliečių teisėms, prezidentas pareiškė žmonėms, kad jie yra arba jo pusėje, arba priešo pusėje.
Lygiai taip pat, kaip tvarumas orientuotas į dabarties poreikių tenkinimą, nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius, panašus požiūris gali būti taikomas ir viešajam diskursui. Štai kaip viešasis diskursas gali būti apibūdintas tvarumo terminais ir kaip jis gali būti tvaresnis:
Kad viešasis diskursas būtų tvaresnis, asmenys, žiniasklaidos priemonės ir institucijos turėtų bendrai dirbti, kad laikytųsi šių principų. Tai apima kritinį mąstymą, žiniasklaidos raštingumą, pilietinių diskusijų skatinimą ir ilgalaikio viešo diskurso sveikatos vertinimą, o ne trumpalaikį sensacingumą ar susiskaldymą.
Pasirink sumą, kurią norėtum skirti kas mėnesį draugijos veiklai remti, arba skirk vienkartinę paramą. Sustiprink esamus draugijos projektus ir prisidėk prie naujų. Prisidėk prie konstruktyvaus skepticizmo ir tapk pokyčio dalimi. Užsuk į draugijos Contribee kanalą.
Pranešk draugijai apie pastebėtus pažeidimus:
Įgalink savo kompetencijas prisidėdamas prie draugijos:
Prisijunk prie draugijos tapdamas jos nariu/nare.