Kas tiki nepagrįstais teiginiais?

2024 10 01 | Autorius/ė – D. Alanas Bensley ir Cody T. Watkins | Orginalus straipsnis publikuotas Skeptical Inquirer

Teiginių, kuriais žmonės tiki turėdami mažai arba visai neturėdami kokybiško pagrindimo, įvairovė dažnai stulbina. Religijos srityje induistai meldžiasi Ganešai, dievui su dramblio galva, kuris vis dėlto gali suprasti jų prašymus taip, tarsi jie kalbėtųsi su žmogumi. Katalikai tiki, kad duona ir vynas, kuriuos jie vartoja per Komunijos apeigas, stebuklingai – ir tiesiogine prasme – virsta jų gelbėtojo, kuris daugiau nei prieš 2000 metų pasitraukė iš mirtingojo gyvenimo, kūnu.

Politikoje gausu sąmokslo teorijų. Pavyzdžiui, QAnon šalininkai 2021 m. sausio 6 d. šturmavo JAV Kapitolijų tikėdami,kad gelbėja šalį nuo liberalų, klaidingai manydami, kad 2020 m. rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Prietarai, dar viena nepagrįstų įsitikinimų rūšis, darė įtaką net šalies vadovų sprendimams. Garsus prietaringumu,  senatorius Johnas McCainas pakeitė savo prezidento rinkimų kampanijos biuro numerį iš 13 į kitą, nes manė, kad jis neša nelaimę (Wargo 2008). Politika ir pseudomokslas įsiskverbė net į žmonių sprendimus dėl sveikatos ir medicinos.  Neigdami COVID-19 vakcinų mokslinį veiksmingumą, kai kurie žmonės greitai sutiko, kad ivermektinas, vaistas nuo kirmėlių,, yra veiksmingas  COVID-19 vaistas.  JAV maisto ir vaistų administracijai netgi teko įspėti žmones nevartoti baliklio, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad taigali padėti kovoti su COVID-19.

Kas tiki nepagrįstais teiginiais? - Skeptikų draugija 1

Pasidalink

Todėl kyla pagrindinis klausimas: kodėl kai kurie žmonės labiau nei kiti yra linkę tikėti skirtingais nepagrįstų teiginių tipais?

Akivaizdu, kad įvairių nepagrįstų įsitikinimų turėjimas ir jų laikymasis gali turėti rimtų neigiamų pasekmių – daugiau pavyzdžių rasite 2023 m. sausio / vasario mėn. žurnalo „Skeptical Inquirer“ numeryje (Bensley 2023). Situaciją apsunkina tai, kad žmonės, kurie tiki vieno tipo nepagrįstais teiginiaiss, yra linkę labiau tikėti ir kito tipo nepagrįstais teiginiais – taip potencialiai labai padidindami neigiamų pasekmių riziką. Šį kai kurių žmonių polinkį pritarti keliems nepagrįstų teiginių tipams vadiname „bendruoju pritarimu nepagrįstiems teiginiams“.

Todėl kyla pagrindinis klausimas: kodėl kai kurie žmonės labiau nei kiti yra linkę tikėti skirtingais nepagrįstų teiginių tipais? Galbūt kai kuriems žmonėms sunkiau atskirti vieną tipą nuo kito, nes tame pačiame pavyzdyje kartais sutampa kelios nepagrįstų teiginių rūšys. Pavyzdžiui, žmonės, kurie klaidingai tiki, kad valdžios institucijos slepia vakcinose esančias chemines medžiagas, tariamai sukeliančias autizmą, gali pritarti trims skirtingiems nepagrįstų teiginių tipams. Pirma, jie gali manyti, kad valdžios institucijos rengia neegzistuojantį sąmokslą, siekdamos nuslėpti šį ryšį. Antra, jie rodo klaidingų įsitikinimų apie vakcinų ir autizmo prigimtį įtaką. Iš tikrųjų tiomersalis – cheminė medžiaga, kuri, kaip teigiama, yra susijusi su autizmu, – nebuvo naudojama konservuojant MMR vakciną, kaip melagingai teigė kai kurie kovotojai su vakcina (Centers for Disease Control and Prevention 2020). Trečia, jie yra veikiami pseudomokslo, kai ir toliau klaidingai tiki, kad mokslas nustatė ryšį. Savo išvadą jie grindžia nekokybiškais moksliniais tyrimais, nors kokybiški moksliniai tyrimai paneigia šį teiginį. Pavyzdys – britų gydytojas Endriu Veikfildas (Andrew Wakefield), kuris teigė, kad MMR vakcinos ir autizmo ryšys nustatytas remiantis nekokybišku tyrimu, kuriame dalyvavo tik dvylika vaikų. Nors E. Veikfildas atsisakė pakartoti savo tyrimą bei tyrimo išvadas, jis ir jo pasekėjai toliau tvirtino, kad šis teiginys yra moksliškai pagrįstas.

Atidžiai išnagrinėjus atskirus teiginius tokiame sudėtingame pavyzdyje kaip šis, kas nors turėtų atpažinti bent vieną nepagrįstą teiginį ir suvokti, kad jei kuri nors jo dalis yra nepagrįsta, dėl to visas pavyzdys yra nepagrįstas. Tačiau kai kurie žmonės mano, kad nepagrįstus teiginius sunku paneigti, todėl jiems pritaria. Daugiau informacijos sunkumus nustatant nepagrįstus teiginius žr. minėtame straipsnyje 2023 m. sausio / vasario mėn. žurnalo SI numeryje (Bensley 2023).

Prisijunk prie bendrumenės patreon
Patreon Symbol 1 White Rgb

Bendras nepagrįstų teiginių patvirtinimas

Tedas Goertzelis (1994) atliko vieną pirmųjų tyrimų, parodžiusių bendrą pritarimą nepagrįstiems teiginiams. Jis nustatė, kad tikėjimas viena sąmokslo teorija buvo geriausias kitų teorijų palaikymo prognozuotojas. Tokiais atvejais, kai žmonės labiau pritaria vienai sąmokslo teorijai ar priemonei, jie taip pat linkę labiau pritarti ir kitoms sąmokslo teorijoms ir priemonėms. Pavyzdžiui, asmuo, kuris sutinka, kad su prezidento Džono F. Kenedžio nužudymu susiję keli žmonės, taip pat linkęs sutikti, kad 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolis prieš Pasaulio prekybos centrą buvo suorganizuotas iš vidaus.

Kai kurie žmonės į skirtingo turinio sąmokslo teorijas reagavo taip, tarsi jos būtų tos pačios. Taip gali būti dėl to, kad nors sąmokslo teorijos pasižymi specifiniais temų ir turinio skirtumais, jose gali būti bendrų temų, pavyzdžiui, galingų žmonių sąmokslas dėl nedorų priežasčių siekiant apgauti visuomenę. Kai tam tikri žodžiai signalizuoja apie nepasitikėjimą vyriausybe, mokslininkais ir kitais galios šaltiniais, sąmokslo teorijų šalininkai gali būti linkę pritarti teiginiams, neatsižvelgdami į konkretų jų turinį.

Šis dėsningumas nustatytas dviejuose neseniai atliktuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose naudotas naujas įsitikinimų sąmokslo teorijomis matas, vadinamas specifinių įsitikinimų sąmokslu (Specific Conspiracist Belief, SCB), kuriuo vertinami įvairių rūšių tikėjimas sąmokslo teorijomis (Bensley et al. 2019; Bensley et al. 2022). SCB sudarė trisdešimt konkrečių sąmokslų aprašymų su trimis dešimties punktų skalėmis, kurių kiekviena apima skirtingą tipą. Vienoje skalėje pateikiamos sąmokslo teorijos, kurios, kaip žinoma, yra klaidingos, pavyzdžiui, kad „Apollo“ išsilaipinimas Mėnulyje buvo NASA įvykdyta apgaulė. Antroje skalėje pateikiamos išgalvotos teorijos, pavyzdžiui, teiginys, kad vyriausybė naudojasi Vašingtono paminklu, kad perduotų užkoduotus pranešimus ateiviams kitose planetose. Trečiojoje skalėje yra tikrų sąmokslų, pavyzdžiui, kad CŽV rėmė mokslinius tyrimus, kuriais su amerikiečiais buvo bandomi proto kontrolės metodai,ir  kurie iš tikrųjų buvo vykdomi pagal programą MK-Ultra. Didėjant balų skaičiui kiekvienoje iš šių trijų SCB skalių, didėjo ir balai kiekvienoje iš kitų trijų skalių. Kituose tyrimuose pritarimas įprastoms sąmokslo teorijoms teigiamai koreliavo su tikėjimu naujesnėmis COVID-19 sąmokslo teorijomis (Alper et al. 2020; Bensley et al. 2023).

Dar kartą patvirtinant bendrą pritarimą nepagrįstiems teiginiams, keliuose tyrimuose nustatyta, kad didėjant sąmokslo teorijų tikėjimo rodiklių rezultatams, didėja ir kitų tipų nepagrįstų teiginių rezultatai. Pavyzdžiui, didėjant žmonių tikėjimui sąmokslo teorijomis, jie dažniau pritaria ir paranormaliems teiginiams bei psichologinėms klaidoms (Bensley et al. 2022). Daugelyje tyrimų nustatyta, kad sąmokslo teorijų tikėjimo priemonės teigiamai koreliavo su paranormaliais įsitikinimais (Brotherton et al. 2013; Darwin et al. 2011; Pennycook et al. 2015; Stahl ir van Prooijen 2018) ir prietaringais įsitikinimais (Bensley et al. 2019; Swami et al. 2011). Be to, tyrimais nustatyta, kad didėjant tikėjimui sąmokslo teorijomis, didėja ir pritarimas paranormaliems teiginiams bei papildomajai ir alternatyviajai medicinai (Bensley et al. 2023; Pennycook et al. 2015). Panašiai rodė ir tikėjimo kitais nepagrįstais teiginiais bei tikėjimo pseudomokslu priemonės (Bensley et al. 2014; Lobato et al. 2014).

Apskritai šie tyrimai rodo, kad kai kurie asmenys yra linkę apskritai tikėti kelių rūšių nepagrįstais teiginiais. Dėl to kyla klausimas, kaip gali skirtis asmenų, kurie labiau pritaria tokiems teiginiams, ir asmenų, kurie jiems pritaria mažiau, mąstymas? Konkrečiai, ar asmenys, kurie pritaria nepagrįstiems teiginiams, pasižymi kognityviniais skirtumais, pavyzdžiui, mąstymo įgūdžių trūkumais, dėl kurių sunku atpažinti nepagrįstus teiginius? O gal pažinimo stiliaus skirtumai, pavyzdžiui, tam tikros nuostatos ir bruožai, lemia, kad jie labiau priima arba atmeta nepagrįstus teiginius?

Bendras nepagrįstų teiginių patvirtinimas

Tendencija labiau tikėti nepagrįstais teiginiais keliuose tyrimuose buvo siejama su prastesniais mąstymo įgūdžiais. Pavyzdžiui, studentai, kurie pritarė didesniam skaičiui klaidingų psichologinių įsitikinimų, prasčiau atliko kritinio mąstymo įgūdžių testą (Bensley et al. 2014), o kiti prasčiau atpažino įvairių mąstymo klaidų pavyzdžius (Bensley et al. 2021). Taip pat sąmokslo teorijomis tikintys žmonės buvo labiau linkę į mąstymo klaidą, vadinamą „konjunkcijos klaida“ (Brotherton ir French 2014). Tikintieji paranormaliais reiškiniais buvo linkę daryti ontologinių kategorijų klaidas ir naudoti euristiką arba kognityvinius sutrumpinimus, o tai gali lemti šališkumą (Pennycook et al. 2015). Neseniai atliktame tyrime Mengcen Qian, Shin-Yi Chou ir Ernest Lai (2020) nustatė, kad žmonės, kurie  linkę tikėti melagingu vakcinų ir autizmo ryšiu, pasižymėjo mąstymo klaida, vadinama „patvirtinimo šališkumu” – daugiau dėmesio skyrė įrodymams, sutinkantiems su jų pradine pozicija.

Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie yra linkę pritarti nepagrįstiems teiginiams, dažnai trūksta pažintinių įgūdžių ir kritinio mąstymo, tačiau ypač svarbus veiksnys gali būti jų pažinimo stilius. Remiantis dviejų procesų pažinimo stiliaus teorija, egzistuoja dvi pagrindinės pažinimo kryptys: viena yra greita, intuityvi ir paremta asmenine patirtimi, o kita – lėtesnė, labiau apgalvota, refleksyvi, racionali bei analitinė. Kaip ir tikėtasi, žmonės, labiau pasikliaujantys intuicija, jausmais bei patirtimi, dažniau priima nepagrįstus teiginius, o tie, kurie remiasi racionaliu ir analitiniu mąstymu, paprastai tokius teiginius atmeta.

Keliuose tyrimuose nustatyta, kad žmonėms, kurie pritaria didesniam skaičiui nepagrįstų teiginių, būdingas intuityvusis-eksperimentinis pažinimo stilius. Pavyzdžiui, labiau intuityviai mąstantys asmenys linkę labiau pritarti paranormaliems teiginiams (Bensley et al. 2014; Lindeman ir Aarnio 2007) sąmokslo teorijoms (Alper, Bayrak ir Yilmaz 2020; Pennycook et al. 2015) ir psichologinėms klaidoms (Bensley et al. 2014; Bensley et al. 2022). Intuityvesnio pažinimo stiliaus žmonės taip pat dažniau pritaria įvairiems kitiems nepagrįstų teiginių tipams, pavyzdžiui, pseudomokslui, prietarams, alternatyviosios medicinos.

Kas tiki nepagrįstais teiginiais? - Skeptikų draugija 2

Priešingai, kadangi tikimasi, kad racionalesnį-analitinį pažinimo stilių turintys asmenys yra labiau intelektualiai angažuoti ir pasikliauja kruopščiais samprotavimais, jie būtų linkę mažiau pritarti nepagrįstiems teiginiams. Pavyzdžiui, žmonės, kurių Rosemary Pacini ir Seymour Epstein (1999 m.) racionaliai-analitinės skalės (Rational-Analytic Scale) ir panašių priemonių rezultatai buvo žemesni, labiau tikėjo paranormaliomis ir sąmokslo teorijomis (Lobato et al. 2014; Bensley et al. 2022).

Kai tyrėjai pastebi, kad žmonės atmeta paranormalius teiginius ir sąmokslo teorijas, jie dažnai tai vadina „skepticizmu“ (Pennycook et al. 2015). Remdamiesi šiais principais, Tomas Stahlas ir Janas-Willemas van Prooijenas (2018) naudojo racionalumo svarbos skalę, kuri, kaip manoma, matuoja skepticizmą nepagrįstų įsitikinimų atžvilgiu, kartu su analitinio kognityvinio stiliaus ir pažintinių gebėjimų matu. Jie nustatė, kad kartu jie buvo neigiamai susiję su tikėjimu paranormaliais reiškiniais ir sąmokslo teorijomis. Tačiau šios priemonės nebuvo specialiai sukurtos skeptiškam pažinimo stiliui matuoti, o leido tyrėjams daryti išvadą apie skepticizmą atmetant nepagrįstus teiginius.

Skepticizmas ir cinizmas

Todėl siekėme tiesiogiai išmatuoti skeptišką pažinimo stilių. Tai svarbu, nes žmonės dažnai painioja skepticizmą su cinizmu – o tai toli gražu ne tas pat (French 2015). Pagal jų sveiką psichologinį požiūrį skeptikai yra ciniški žmonės, kurie abejoja viskuo, net religija ir kitomis puoselėjamomis idėjomis. Tokia kasdienė cinizmo samprata taip pat skiriasi nuo žodyno apibrėžimo, kuriame pabrėžiamas nepasitikėjimas žmonėmis ir abejonės jų motyvų nuoširdumu. Panašiai skepticizmą kitaip supranta ir mokslo skeptikai (skeptiški tyrinėtojai), kurie skepticizmą suvokia kaip požiūrį į teiginius, kai žmogus nesiima spręsti, kol nepateikiama pakankamai kokybiškų mokslinių įrodymų. Todėl mokslinį skepticizmą galima vertinti kaip specifinę kritinio mąstymo nuostatą, požiūrį ar bruožą, kuris leidžia asmeniui kritiškai vertinti su mokslu susijusius teiginius (Bensley 2018).

Siekdami tiksliau patikrinti cinizmo ir skepticizmo indėlį į bendrą pritarimą nepagrįstiems teiginiams, neseniai sukūrėme naujus cinizmo ir mokslinio skepticizmo matus. Cinizmo skalės punktai buvo sukurti taip, kad įvertintų neigiamą žmonių, ypač turinčių valdžią, motyvų vertinimą ir nepasitikėjimą mokslininkų ir ekspertų teiginiais. Tuo tarpu Mokslinio skepticizmo skalėje yra elementų, atitinkančių mokslinio skepticizmo filosofiją (Kurtz 1992). Elementuose daugiausia dėmesio skiriama polinkiui pasitikėti moksliniais metodais, skeptiškam požiūriui į informaciją, gaunamą ne pagal pojūčius, ir atviram požiūriui į naujus teiginius, tačiau laukti, kol bus pateikta pakankamai kokybiškų mokslinių įrodymų.

Neseniai nustatėme, kad koledžo studentai, kurie nurodė esantys labiau moksliškai skeptiški, buvo mažiau linkę pritarti tiek paranormaliems įsitikinimams, tiek klaidingoms ir išgalvotoms sąmokslo teorijoms (Bensley et al. 2022). Racionaliai-analitinės skalės balai buvo ne toks nuoseklus prognozuojantis veiksnys. Keista, kad cinizmo skalės balai buvo nuoseklus teigiamas trijų tipų nepagrįstų įsitikinimų, o ne tik pritarimo sąmokslo teorijoms, kaip tikėtasi, prognozės rodiklis. Be to, labiau intuityvus ir patyriminis pažinimo stilius teigiamai veikė trijų nepagrįstų įsitikinimų rūšių patvirtinimą. Panašius rezultatus gavome vertindami dvi dideles imtis Ispanijoje, kuriose buvo naudojami kai kurie kiti nepagrįstų įsitikinimų matai (Bensley et al. 2023). Tose pačiose imtyse žmonės, turintys aukštesnius religingumo rodiklio balus – nurodantys, kad yra religingi ir jų religiniai įsitikinimai daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui – taip pat buvo linkę apskritai labiau tikėti nepagrįstais teiginiais.

Apibendrinant galima teigti, kad daugybė tyrimų parodė, jog žmonės yra linkę tikėti skirtingais nepagrįstų teiginių tipais. Mes nustatėme, kad žmonės, kurie paprastai pritaria nepagrįstiems teiginiams, taip pat linkę būti ciniškesni ir labiau pasikliauti intuityviu pažinimo stiliumi, o mažiau – racionaliai analitiniu, moksliškai skeptišku požiūriu. Viena iš išvadų yra ta, kad siekiant padėti jiems kritiškai išnagrinėti nepagrįstus teiginius, gali tekti atsižvelgti į jų pažinimo stilių. Tačiau prieš nekritiškai priimant pastarąjį teiginį, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

Apibendrinant galima teigti, kad daugybė tyrimų parodė, jog žmonės yra linkę tikėti skirtingais nepagrįstų teiginių tipais. Mes nustatėme, kad žmonės, kurie paprastai pritaria nepagrįstiems teiginiams, taip pat linkę būti ciniškesni ir labiau pasikliauti intuityviu pažinimo stiliumi, o mažiau – racionaliai analitiniu, moksliškai skeptišku požiūriu. Viena iš išvadų yra ta, kad siekiant padėti jiems kritiškai išnagrinėti nepagrįstus teiginius, gali tekti atsižvelgti į jų pažinimo stilių. Tačiau prieš nekritiškai priimant pastarąjį teiginį, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

Pasidalink

Autoriai - D. Alanas Bensley ir Cody T. Watkins

Originalus straipnis publikuotas

Skeptical inquirer logo
Į orginalų straipsnį

Nuorodos

  • Alper, S., F. Bayrak ir O. Yilmaz. 2020. Psichologiniai COVID-19 konspiracinių įsitikinimų ir prevencinių priemonių koreliaciniai veiksniai: Evidence from Turkey. Current Psychology 40: 5708-5717.

  • Bensley, D. Alan. 2018. Critical Thinking in Psychology and Everyday Life (Kritinis mąstymas psichologijoje ir kasdieniame gyvenime): A Guide to Effective Thinking. New York, NY: Worth Publishers.

  • —. 2023. „Negaliu patikėti, kad tu tuo tiki”: Nepagrįstų teiginių atpažinimas. Skeptical Inquirer 47(1): 53-56.

  • Bensley, D. Alan, S. O. Lilienfeld, K. Rowan ir kt. 2019. Tikėjimo nepagrįstais teiginiais bendrumas. Taikomoji kognityvinė psichologija 34: 16-28.

  • Bensley, D. Alan, S. O. Lilienfeld ir L. Powell. 2014. Naujas psichologinių klaidingų įsitikinimų matas: Panašus tyrimas: ryšys su akademiniu išsilavinimu, kritiniu mąstymu ir pritarimu paranormaliems ir pseudomoksliniams teiginiams. Learning and Individual Differences 36: 9-18.

  • Bensley, D. Alan, C. M. Masciocchi ir K. A. Rowan. 2021. Išsamus aiškaus kritinio mąstymo mokymo mąstymo klaidų atpažinimo ir psichologinių klaidingų įsitikinimų vertinimas. Scholarship of Teaching and Learning in Psychology 7: 107-122.

  • Bensley, D. Alan, M. Rodrigo, M. Bravo ir kt. 2023. Dviejų procesų pažinimo stiliaus teorija, prognozuojanti bendrą pritarimą nepagrįstiems teiginiams. (Nepublikuotas rankraštis.)

  • Bensley, D. Alan, C. Watkins, S. O. Lilienfeld ir kt. 2022. Skepticizmo, cinizmo ir kognityvinio stiliaus nepagrįstų teiginių bendrumo prognozės. Applied Cognitive Psychology 36(1): 83-99. Prieiga per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/acp.3900.

  • Brotherton, Rob, and C. French (Brotherton, Rob ir C. French). 2014. Tikėjimas sąmokslo teorijomis ir polinkis į konjunkcijos klaidą. Taikomoji kognityvinė psichologija 28: 238-248. Prieiga per internetą: http://doi.10.1002/acp.2995.

  • Brotherton, Rob, C. French ir A. D. Pickering. 2013. Measuring belief in conspiracy theories (Tikėjimo sąmokslo teorijomis matavimas): The generic conspiracist belief scale. Frontiers in Personality Science and Individual Differences 4: 279.

  • Ligų kontrolės ir prevencijos centrai: Centers for Disease Control and Prevention (Ligų kontrolės ir prevencijos centrai). 2020. Thimerosal and vaccines (Timerozalis ir vakcinos): Klausimai ir susirūpinimą keliantys klausimai. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/vaccinesafety/concerns/thimerosal/index.html.

  • Darwin, Hannah, N. Neave ir J. Holmes. 2011. Tikėjimas sąmokslo teorijomis: The role of paranormal belief, paranoid ideation, and schizotypy. Personality and Individual Differences 50: 1289-1293.

  • French, Christopher. 2015. Tikėjimo ir netikėjimo paranormaliais reiškiniais psichologija. In E. May ir S. Marwaha (eds.). Extrasensory Perception: Support, Skepticism, and Science. Santa Barbara, Kalifornija: Praeger, 129-151.

  • Goertzel, Theodore. 1994. Tikėjimas sąmokslo teorijomis. Politinė psichologija 15: 731-742.

  • Kurtz, Paul. 1992. The New Skepticism. Buffalo, NY: Prometheus Books.

  • Lindeman, Marjaana ir K. Aarnio. 2007. Prietaringi, magiški ir paranormalūs įsitikinimai: An integrative model. Journal of Research in Personality 41: 731-744.

  • Lobato, Emile, J. Mendoza, V. Sims ir kt. 2014. Sąmokslo teorijų, paranormalių įsitikinimų ir pseudomokslo pripažinimo tarp universiteto gyventojų ryšio tyrimas. Taikomoji kognityvinė psichologija 28: 617-625.

  • Pacini, Rosemary ir S. Epstein. 1999. Racionalaus ir patirtinio informacijos apdorojimo tipų ryšys su asmenybe, pagrindiniais įsitikinimais ir santykio šališkumo reiškiniu. Journal of Personality and Social Psychology 76: 972-987.

  • Pennycook, Gordon, J. Cheyne, N. Barr ir kt. 2015. On the reception and detection of pseudoprofound bullshit (Apie pseudoprofondinių nesąmonių priėmimą ir aptikimą). Judgment and Decision Making 10: 549-563.

  • Qian, Mengcen, S. Chou ir E. Lai. 2020. Confirmatory bias in health decisions (Patvirtinamasis šališkumas priimant sprendimus dėl sveikatos): Evidence from the MMR-autism controversy (MMR ir autizmo kontroversijos įrodymai). Journal of Health Economics 70.

  • Stahl, Tomas ir J. van Prooijen. 2018. Episteminis racionalumas: Skepticizmas nepagrįstų įsitikinimų atžvilgiu reikalauja pakankamų kognityvinių gebėjimų ir motyvacijos, kad būtų racionalus. Journal of Personality and Individual Differences 122: 155-163.

  • Swami, Viren, R. Coles, S. Steiger ir kt. 2011. Conspiracist ideation, in Britain and Austria (Sąmokslo idėjos Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje): (2011): monologinės įsitikinimų sistemos įrodymai ir sąsajos tarp individualių psichologinių skirtumų ir realių bei fiktyvių sąmokslo teorijų. British Journal of Psychology 102: 443-463.

  • Wargo, Eric. 2008. The many lives of superstition (Daugybė prietarų gyvenimų). APS Observer 21: 18-24.

Kitas susijęs turinys

Kiti straipsniai