22. Sintaksinė dviprasmybė

(Amphiboly)

Paveikslas – Federico Barocci, Quintilia Fischieri, 1600

Ši loginė klaida, įvyksta tada, kai argumente vartojamas sakinys yra dviprasmiškas dėl savo struktūros.

Sintaksinės dviprasmybės struktūra:

Pateikiamas teiginys X;
Teiginys X gali būti suprastas kaip A arba kaip B;
Pasirėmus dviprasmiška X interpretacija, pateikiama išvada A (arba B).

Pasidalink

Plačiau

Iš esmės tai tokia pati klaida, kaip semantinė dviprasmybė, tik šiuo atveju dviprasmiškumas kyla ne dėl žodžių semantinio dviprasmiškumo, o dėl sakinio struktūros ypatybių, leidžiančių skirtingai tą sakinį interpretuoti.

Kaip sintaksinė, kaip ir semantinė dviprasmybė laikoma standartine logine klaida susijusia su dviprasmiškumu, tačiau argumentuose pasitaiko rečiau nei semantinė. Kai kurie loginių klaidų tyrėjai terminą „loginės klaidos” vartoja platesne prasme, kaip apimantį visas klaidas, dėl kurių atsiranda klaidingi sakiniai, dėl to daug pavyzdžių kuriuos galima rasti vadovėliuose ir kituose tekstuose aprašančiuose logines klaidas, yra pavieniai sakiniai. Tačiau loginės klaidos tikslesnis apibrėžimas nurodo, kad tai yra klaidos atsirandančios argumentuose (Walton 1996). Iš esmės dviprasmiai teiginiai gali būti pavartoti argumentuose ir pirmiausi svarbu juos identifikuoti, todėl toliau pateiktuose pavyzdžiuose yra ir pavieniai sakiniai ir sakiniai patenkantys į argumento struktūrą.

Ne visais atvejais sintaksinės dviprasmybės yra klaidinančios ar laikomos loginėmis klaidomis. Ten kur nesiekiama kažko pagrįsti ar įrodyti, tarkime poezijoje bei prozoje, jos gali būti pasitelktos siekiant sukelti specifinį estetinį potyrį.

Klaidos pasitaiko, dokumentuose, sutartyse, teismo posėdžiuose, pardavimų skelbimuose, reklamoje.

Pavyzdžiai

A. Teisėjas kalbasi su nukentėjusiuoju: – Taigi, teisiamasis Jus pavadino idiotu. Tai tiesa? – Taip. – Tai kodėl skundžiatės? (Logika 2012). (Paaiškinimas: teisėjo klausimą galima suprasti dvejopai, „ar tiesa, kad teisiamasis pavadino Jus idiotu?“ ir „–ar tiesa, kad Jūs idiotas?“.)

B. Antanas puolė žmogų su peiliu (Logika 2012). (Paaiškinimas: šį sakinį galima suprasti dvejopai: ir kad peilį turėjo Antanas, ir kad peiliu buvo ginkluotas Antano puolamas žmogus.)

C. Nusprendžiau šiandien padirbėti. (Paaiškinimas: tokiame sakinyje lieka neaišku ar norima pasakyti „šiandien padirbėti” ar „šiandien nusprendžiau”.)

D. Sieki praturtėti? Tapk mūsų klientu ir stebėk kaip tavo turtas auga mūsų banke. (Paaiškinimas: galima suprasti, kad tapimas banko klientu bus turto didėjimo priežastis arba, kad tapus banko klientu bus galima stebėti turto pokyčius.)

E. Ponas Džeimsas pasirašė sutartį, pagal kurią: „Už nudažytą namą aš pažadu sumokėti Deividui 5000 dolerių ir duoti jam naują Kadilaką tik tada, jei jis užbaigs darbą iki gegužės 1 dienos“ Dėl to, kad Deividas pabaigė darbą iki gegužės 10 dienos, gaunasi, kad jis negaus nei 5000 Dolerių, nei Kadilako (Walton 2020). (Paaiškinimas: šią sutartį galima suprasti dvejopai. Viena interpretacija yra ta, kurią nurodė Džeimsas. Pagal kitą Deividas gaus 5000 dolerių už darbą ir jei spės atlikti iki numatyto termino papildomai gaus Kadilaką. Tokiu atveju išvada yra „Deividas gaus tik pinigus“. Kadangi sutartis dviprasmiška, abi išvados gali būti ir teisingos ir klaidingos, dėl ko kyla konfliktas.)

F. „Parduodama: 1964 metų Fordas su automatine pavarų dėže, radijo imtuvu, šildytuvu, elektriniais stabdžiais, vairo stiprintuvu ir priekinio stiklo valytuvais geroje būklėje.“ Pirkėjas atvykęs apžiūrėti automobilį išsiaiškina, kad tik priekinio stiklo valytuvas yra geros būklės, o visa kita sugedę. Kai paklausia pardavėjo, kodėl visa kita neveikia, pardavėjas atsako, kad pirkėjas netinkamai perskaitė skelbimą. (Paaiškinimas: skelbimas gali būti suprastas ir taip kaip jį suprato pirkėjas ir taip kaip nori interpretuoti pardavėjas.)

Kalbinė painiava

(Loginės klaidos kategorija)

Natūralioji kalba logikos požiūriu nėra ideali, problemiškumas kyla, dėl to, kad skirtinguose kontekstuose, tos pačios kalbinės išraiškos, gali įgyti skirtingas reikšmes (Saulius 2024). Kai kurios loginės klaidos atsiranda dėl dviprasmių, neaiškių žodžių ar sakinių vartojimo argumente.