8. Apeliavimas į natūralumą

(Appeal to nature)

Paveikslas – Caravaggio, Jaunuolis Baachus, 1598

Ši loginė klaida daroma tada, kai teigiama, kad kažkas yra gerai, vien dėl to, kad tai yra natūralu, arba blogai, nes tai nenatūralu.

Apeliavimo į natūralumą loginė forma:

X yra natūralus;
Y yra nenatūralus;
Todėl X yra geriau nei Y.

Arba:

Tai kas natūralu yra gerai;
X yra natūralu;
Todėl X yra gerai.

Arba:

Tai kas nenatūralu yra blogai;
Y yra nenatūralu;
Todėl Y yra blogai.

Pasidalink

Plačiau

Vien todėl, kad kažkas yra natūralu, dar nereiškia, kad tai yra saugu, efektyvu, sveika, praktiška, moralu ar naudinga. Dėl apeliavimo į natūralumą kompleksiški reiškiniai yra pernelyg supaprastinami. Natūralumas savaime nepadaro kažko geru ar blogu. Tarkime, nors grybai yra natūralūs, tačiau didžioji dalis jų yra nevalgomi.

Galima rasti daug natūralių dalykų geresnių už nenatūralius. Tačiau norint išvengti klaidos reikia suprasti, kad dauguma reiškinių yra kompleksiški ir juos derėtų vertinti ne vien remiantis natūralumu, o pasitelkiant daugiau kriterijų (Jacob 2011). Be to gali pagelbėti siekis išsiaiškinti ar tam tikras teiginys apie saugumą, efektyvumą, ar naudingumą yra paremtas empiriniais duomenimis.

Ši klaida dažnai pasitaiko srityse susijusiose sveikatos priežiūra, užrašuose ant produktų pakuočių ar reklamose.

Pavyzdžiai

A. Vakcinos yra nenatūralios, todėl neisiu skiepytis, geriau natūraliai įgysiu imunitetą persirgdamas ligą.

B. Vaistininkas atvyko į miestą ir gyventojams siūlė įvairias natūralias priemones, pavyzdžiui, labai ypatingą vandenį. Jo teigimu, žmonės turėtų atidžiau vartoti „dirbtinius“ vaistus, tokius kaip antibiotikai.

C. Neturėtume naudoti genų inžinerijos gydant ligas, tai nenatūralu!

D. Šias cigaretes rūkyti daug sveikiau, nes jos pagamintos naudojant vien natūralų tabaką. (Daroma apeliavimo į populiarumą klaida.)

E. Dirbtinis apvaisinimas yra nenatūralus procesas, todėl moteris turėtų pastoti be medicininio įsikišimo.

Relevantiškumo nepaisymas

(Loginės klaidos kategorija)

Didelė dalis loginių klaidų kyla dėl prielaidų, kurios iš pažiūros atrodo relevantiškos (t. y. prasminė informacijos paklausa ir gautas pranešimas atitinka) išvadoms, bet iš tiesų tokios nėra. Jos įvardinamos kaip relevantiškumo klaidos (Walton 2004).